Naujienos

Gerbiamieji Lenkijos ir Lietuvos Seimų Asamblėjos Nariai,

Ponai ir Ponios

Man yra didelė garbė šiandien pasveikinti Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo narių Asamblėją, švenčiančią gražų dešimties metų jubiliejų.

Per tuos dešimt metų buvo padėti tvirti pamatai Lietuvos ir Lenkijos strateginei partnerystei. Mūsų tautoms ir valstybėms pavyko išsivaduoti iš inertiškų istorijos suvokimo stereotipų, sugebėjome geriau suprasti vieni kitus, atradome bendras praeities, dabarties ir ateities vertybes. Aš tuo didžiuojuosi ir esu dėkingas visiems lietuviams ir lenkams, kurie nuosekliai, sutartis po sutarties, bendrai dirbdami užtikrintai ėjo link mūsų tautų bendradarbiavimo ir strateginio suartėjimo tikslo.

Pažiūrėjus giliau, Lietuvos ir Lenkijos strateginės partnerystės pagrindai glūdi mūsų bendroje istorijoje. Juk nuo Žalgirio mūšio iki Kosciuškos sukilimo – svarbiausiais mūsų bendros istorijos momentais, Lenkija visada galėjo atsiremti į Lietuvos petį, o lietuviai – kliautis lenkų draugyste ir parama.

Lietuvos ir Lenkijos Seimų Asamblėjos iniciatyva buvo nutarta bendrai minėti ir 1791 metų gegužės 3 dienos Konstituciją, kaip abiem tautoms svarbų valstybės ir teisės paveldą. Šiais metais buvo žengtas dar vienas svarbus žingsnis - mes kartu paminėjome mūsų bendros Konstitucijos paskelbimo dieną.

Ištikimybė pirmosios rašytinės Europos Konstitucijos idėjoms šiandien reiškia ir bendrą atsakomybę už vieningos, stiprios ir solidarios Europos ateitį.

Gegužės 3 d. Konstitucija buvo pirmoji Europoje. Šiandien, kaip žinia, Konstitucijos klausimas taip pat yra vienas svarbiausių klausimų Europos darbotvarkėje.

Vos daugiau nei prieš savaitę bendromis pastangomis Briuselyje Europos Sąjungos viršūnių susitikime padėjome naujus pagrindus Europos Sąjungos ateičiai – naujajai Reformų sutarčiai. Didžiulis bendras laimėjimas – energetinio saugumo nuostatų įtvirtinimas.

Iš istorijos galime pasimokyti, kad lietuviams ir lenkams yra svarbu išvengti klaidų, kuriant mūsų valstybių gerovę ir ieškant savo vietos Europoje. Mūsų tautos išmoko iš praeities semtis jėgų ir mokytis iš klaidų. Ši patirtis mums padėjo sukurti unikalų Europoje Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą ir abipusį solidarumą, kuris galėtų būti pavyzdžiu ir kitoms Europos tautoms.

Noriu pažymėti, kad Lietuvos ir Lenkijos partnerystė ir bendradarbiavimas apima daugybę labai konkrečių projektų – pradedant bendra knygų leidyba, jaunimo mainais ir baigiant tokiais gigantiškais infrastruktūros ir energetikos projektais kaip Lietuvos ir Lenkijos elektros tiltas, naujoji atominė elektrinė Ignalinoje, Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių sujungimas, automobilių trasa „Via Baltica“ ir geležinkelio linija „Rail Baltica“.

Norėčiau paminėti puikų dvišalio praktinio bendradarbiavimo pavyzdį – energetikos viršūnių susitikimus, kurių vienas vyko Krokuvoje, o kitas rengiamas Vilniuje. Jau priimti konkretūs šalių įsipareigojimai dėl infrastruktūros projektų įgyvendinimo energijos išteklių diversifikavimo srityje yra skirti mūsų valstybių piliečių ekonominei ir socialinei saugai užtikrinti, o tai yra stabilios visuomenės ir valstybės pamatas.

Džiugu, kad tarpusavio prekyba keletą pastarųjų metų ūgtelėdavo kasmet apie 50 procentų. Tai, kad didžiausia Lenkijos užsienio investicija yra Lietuvoje, o didžiausia Lietuvos – Lenkijoje, kalba apie puikias perspektyvas. Lietuvos įmonė „Sanitas“ įsigijo vieną iš didžiausių Lenkijos farmacijos įmonių, o Lenkijos koncernas „PKN Orlen“ investuoja į „Mažeikių naftos“ veiklą. Šios investicijos yra tarpusavio pasitikėjimo ir patrauklumo ženklas, padrąsinantis ir verslininkus, ir Jus, politikus.  Šiandien į žinių, idėjų ir žmonių mainus noriai linkusi įsitraukti ir mūsų jaunoji karta. Turime tai skatinti ir padėti dar labiau pažinti vieniems kitus, kurti bendrus kultūros, mokslo, švietimo ir meno projektus. Tai suartins mūsų jaunus žmones, sukurs naujų prielaidų tarpusavio supratimui ir pasitikėjimui.

Lietuvos ir Lenkijos partnerystė pasireiškia ir bendru siekiu padėti toms Europos šalims, visų pirma mūsų rytinėms kaimynėms, kurios siekia glaudesnio politinio suartėjimo su Europos Sąjunga ir NATO.

Dar kartą prisimindamas paskutinį Europos Sąjungos viršūnių susitikimą, norėčiau pasidžiaugti tuo, kad visi ES vadovai pritarė seniai ir kruopščiai rengtai Lietuvos ir Lenkijos iniciatyvai dėl sustiprintos Europos kaimynystės politikos.

Tik įsivaizduokit, koks būtų laimėjimas, jei Ukrainai pavyktų įsitvirtinti liberalių ir demokratinių Europos šalių šeimoje. Tai būtų pats geriausias pavyzdys tiems Rusijos žmonėms, kurie mato proeuropinės politikos privalumus. Europinės perspektyvos suteikimas Ukrainai būtų pats geriausias paskatinimas Ukrainos žmonėms ir pasitikėjimo  jais išraiška.

Mūsų šalys nėra abejingos procesams, vykstantiems kaimyninėje Baltarusijoje, todėl Baltarusija negali būti izoliuota ir atskirta nuo Europos. Baltarusijos žmonėms turi būti suteikta kuo daugiau galimybių rinktis, nes tik Baltarusijos žmonės gali nuspręsti, kuriuo keliu ateityje pasukti. Vizų režimo palengvinimas Ukrainos, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos ir Kaliningrado srities gyventojams, ypač po Šengeno susitarimo įsigaliojimo, yra neatidėliotinas ir svarbus klausimas tiek Lenkijai, tiek ir Lietuvai. Kuo daugiau Rytų Europos šalių žmonių pabuvos Lietuvoje, Lenkijoje ir kitose ES šalyse, tuo labiau stiprės jų europinė orientacija, bus sukurta daugiau progų jaunimo, akademinės bendruomenės, verslo atstovų, eilinių piliečių bendražmogiškam ir dalykiškam bendradarbiavimui. 

Plėtodami santykius su Rusija, mes vadovaujamės nuostata, kad bendradarbiavimas su Rusija ir Lietuvai, ir Europos Sąjungai iš principo yra ir naudingas, ir reikalingas. Tačiau maksimalią to bendradarbiavimo naudą galėsime pajusti, jei Rusija bus demokratiška šalis ir joje vyraus skaidrūs rinkos santykiai. Rusija, su kuria Lietuva ir Lenkija nori palaikyti gerus ir draugiškus santykius, neturėtų ekonomiškai ir politiškai diskriminuoti pavienių naujųjų Europos Sąjungos šalių, jei ji nori rimtai plėtoti strateginę partnerystę ir pradėti derybas dėl naujos Partnerystės ir bendradarbiavimo sutarties. Visos ES šalys yra lygiateisės ir lygiavertės valstybės, todėl Rusijai tai reikėtų suprasti. Diskriminacinė politika ir energetinis spaudimas niekur neveda.

Daug diskusijų sukėlęs galimas JAV priešraketinės gynybos sistemos elementų dislokavimas Lenkijoje ir Čekijoje nėra nukreiptas prieš Rusiją. Lietuva remia Lenkijos planus padėti Jungtinėms Amerikos Valstijoms apsisaugoti nuo grėsmių iš  neprognozuojamų valstybių, siekiančių sukurti technologijas, kurios galėtų būti panaudotos branduolinio ginklo gamybai. Vykstančių diskusijų kontekste dėl priešraketinės gynybos, svarbu yra išsaugoti ir išlaikyti NATO, kaip vienintelio transatlantinio saugumo Aljanso vienybę, kuris buvo ir yra pagrindinis Europos saugumo garantas.

Demokratijos ir stabilumo plėtra Europoje ir visame pasaulyje yra tikslai, kurie vienija Lietuvos ir Lenkijos užsienio politiką ir prie kurios įgyvendinimo Jūs, gerbiamieji parlamentarai, nemažai prisidedate.  

Gerbiamieji parlamentarai,

Lietuvos ir Lenkijos Seimų Asamblėjos nariai,

Sunku dabar būtų keliais sakiniais išvardyti ir įvertinti visus per dešimtmetį Asamblėjos nuveiktus darbus. Mano įsitikinimu Jūs, kartu su kitais, klojote tuos pamatus, kuriais grindžiami Lietuvos ir Lenkijos strateginiai santykiai. Tik nedaugelis valstybių Europoje gali pasigirti turinčios tokius glaudžius ir visapusiškus tarpusavio bendradarbiavimo instrumentus, tarp kurių Lietuvos ir Lenkijos Seimų Asamblėjai tenka vienas iš pagrindinių vaidmenų.    

Stovėdamas šioje tribūnoje noriu Jus ne tik pasveikinti, bet kartu ir padėkoti už bendradarbiavimą, siekiant įgyvendinti užsienio politikos tikslus.

Noriu Jums palinkėti visokeriopos sėkmės stiprinant lietuvių ir lenkų draugystę, kuri tarnauja mūsų ir ateinančių kartų labui.