Naujienos

Gerbiamieji parlamentarai,

Ponai ir ponios,

Mieli kolegos,

Man didelė garbė pasveikinti Baltijos Asamblėją 15-ųjų įkūrimo metinių proga. Per šiuos 15 metų dirbdami drauge mes pasiekėme realių rezultatų. Be įvairiapusio Baltijos valstybių bendradarbiavimo, mūsų laimėjimai, esu tikras, būtų nepalyginamai mažesni.

Šiandien vardas „Baltijos valstybės“ žinomas regione ir platesnėje politinėje erdvėje, ir man malonu pažymėti, kad daugeliui užsienio partnerių šis vardas yra sėkmės sinonimas.

Lietuvos akimis, Baltijos valstybių bendradarbiavimas – tai vertybė, kurią mes kartu sukūrėme nuosekliu ir kruopščiu darbu. Esame įsitikinę, kad trišalio bendradarbiavimo stiprinimas yra naudingas visoms dalyvaujančioms šalims.

Šia gražia proga noriu padėkoti visiems mūsų trišalio bendradarbiavimo puoselėjimo ir stiprinimo entuziastams. Man labai džiugu, kad greta „didžiosios politikos“ - Europos Sąjungos, NATO, Jungtinių Tautų reikalų - sprendžiame ir tarsi „menkesnius“, tačiau iš tiesų labai svarbius mūsų valstybėms regioninius klausimus.

Narystė ES ir NATO suteikė naują kokybę Baltijos valstybių užsienio, saugumo politikai, iš esmės – visam mūsų gyvenimui. Esame naujojo kelio pradžioje, tačiau jau galime ir turime daryti išvadas. Visų pirma būtų didelė klaida, jei nusisuktume nuo trišalio bendradarbiavimo, sumenkintume jo svarbą, laikydami jį praėjusių laikų politiniu instrumentu. Nauja gyvenimo kokybė reikalauja ir naujos bendradarbiavimo kokybės. Narystė Europos Sąjungoje ir Šiaurės Atlanto Aljanse mums jau parodė ir kasdien primena, kad ir demokratinėje erdvėje turime patys puoselėti, ginti ir propaguoti savo interesus.

Todėl neabejojame, kad trišalių regioninių darinių – Baltijos Asamblėjos, Prezidentų Tarybos ir Baltijos Ministrų Tarybos – reikšmė išaugo.

Šiais metais Lietuva pirmininkavo Baltijos Ministrų Tarybai ir man malonu pažymėti, kad metai buvo sėkmingi.

Kalbant apie 2006 metais nuveiktus darbus, galima drąsiai teigti, kad daugiausia dėmesio buvo skiriama energetikai. Akivaizdu, kad energetikos klausimai yra ir ateityje bus strategiškai svarbūs mūsų valstybėms, mūsų konkurencingumui ir saugumui. Todėl turime šį klausimą svarstyti regiono mastu ir veikti kartu.

Džiugu pažymėti, kad šiemet energetinis Baltijos valstybių bendradarbiavimas buvo labai sėkmingas. Metų pradžioje, 2006 m. vasario 27 d., Trakuose Estijos, Latvijos ir Lietuvos Vyriausybių vadovai sutarė dirbti kartu siekiant įgyvendinti naujos atominės elektrinės Lietuvoje projektą ir iki metų pabaigos parengti bendrą Baltijos valstybių energetikos strategiją.

Bendros Baltijos valstybių energetikos strategijos projekto nuostatos buvo pristatytos š.m. gruodžio 8 d. Vilniuje, Baltijos Ministrų Tarybos posėdyje. Baltijos valstybių energetikos ekspertai pasiūlė šiame projekte nustatyti tris pagrindinius strateginius tikslus – energijos tiekimo saugumą, darnią plėtrą ir konkurencingumą.

Džiaugiamės, kad strateginiai energetikos projektai įgyvendinami sėkmingai.

Jau parengta naujos atominės elektrinės Lietuvoje statybos galimybių studija.

Nuo gruodžio 4 d. Baltijos valstybės nebėra energetinė Europos Sąjungos sala – Estiją ir Suomiją sujungė 350 MW povandeninis elektros kabelis. Tai pirmasis žingsnis Baltijos valstybių energetinio saugumo link ir puikus Baltijos valstybių bendradarbiavimo pavyzdys.

Prieš savaitę mūsų valstybių Vyriausybių vadovai pritarė trijų Baltijos valstybių ir Lenkijos kompanijų konsultacijoms dėl galimo bendradarbiavimo Lietuvoje statant naują atominę elektrinę.

Tą pačią dieną Lietuvos ir Lenkijos atstovai, dalyvaujant abiejų šalių premjerams, pasirašė dokumentus dėl Lietuvos ir Lenkijos elektros tilto darbų pradžios. Manome, kad naujos atominės elektrinės ir Lietuvos-Lenkijos elektros tilto projektai yra labai glaudžiai susiję ir juos reikia įgyvendinti kompleksiškai. Lietuva yra pasirengusi kalbėti su Lenkija dėl Latvijos ir Estijos įtraukimo į elektros tilto projektą.

Esame įsitikinę, kad didesnis Lenkijos įsitraukimas į Baltijos valstybių energetinius projektus būtų naudingas visoms keturioms valstybėms.

Neabejotina Baltijos ir visų naujųjų Europos Sąjungos narių sėkme galime laikyti šių metų gruodžio pradžioje priimtą sprendimą dėl Šengeno erdvės plėtros.

Laisvas asmenų judėjimas yra viena esminių ES piliečių teisių, todėl Šengeno erdvės plėtra ir kontrolės panaikinimas prie naujųjų ES vidaus sienų yra vienas iš mūsų prioritetų Baltijos Ministrų Tarybos ir  ES darbotvarkėje.

Praėjusių metų rugsėjo mėnesį Estijoje Baltijos Ministrų Tarybos Ministrų Pirmininkų susitikime buvo nutarta įkurti specialią darbo grupę Šengeno klausimu. Nors grupė dar nebaigė veiklos, jau dabar galime konstatuoti, kad jos vaidmuo koordinuojant Baltijos valstybių pasirengimą Šengeno erdvės plėtrai buvo ryškus. Šie metai, ypač keletas pastarųjų mėnesių, buvo lemtingi Šengeno plėtrai. Dar šių metų vasarą buvo pasigirdę neoficialių signalų, kad vėluojama įdiegti naująją techninę sistemą.

Baltijos valstybės kartu su kitomis naujosiomis ES šalimis užėmė aktyvią poziciją, nes Šengeno plėtros vėlavimas sukeltų finansinių ir moralinių nuostolių. Dešimties naujųjų Europos Sąjungos narių vidaus reikalų ministrai, susitikę šių metų spalio mėnesį Slovėnijoje ir lapkričio pabaigoje Lietuvoje, paskatino priimti teigiamus sprendimus.

Džiaugiamės, kad intensyviai bendradarbiaujant visoms ES valstybėms narėms ir Komisijai 2006 m. gruodžio 5 d. Teisingumo ir vidaus reikalų taryba priėmė Portugalijos pasiūlytą sprendimą, kuris atveria kelią sparčiai Šengeno erdvės plėtrai. Tai reiškia, kad mūsų piliečiai galės kirsti ES sausumos sienas be pasų kontrolės jau 2008 m. sausį, o oro uostuose – 2008 m. kovą.

Ne taip sėkmingai įgyvendinamas kitas svarbus mūsų valstybėms projektas – Rail Baltica. Šių metų lapkričio pradžioje buvo pristatyta nepriklausoma projekto įgyvendinimo galimybių studija. Atsižvelgiant į tai, kad Rail Baltica projekto finansavimo ir darbų apimtis yra didžiulė, mūsų valstybių Ministrai Pirmininkai praėjusią savaitę sutarė išsamiai išanalizuoti galimybių studijos išvadas ir imtis koordinuotų veiksmų projektui įgyvendinti.

Rail Baltica –strateginę reikšmę visoms Baltijos valstybėms turintis projektas, kurį įgyvendinus bus panaikinta Baltijos valstybių geležinkelių izoliacija ir jie bus įjungti į bendrą Europos geležinkelių erdvę, todėl mes labai atsakingai žiūrime į šį projektą. Norint jį sėkmingai įgyvendinti ir pasinaudoti 2007-2013 m. Europos Sąjungos finansinėje perspektyvoje numatytomis lėšomis, mūsų valstybėms artimiausiu metu reikės gerokai padirbėti.

Baltijos valstybių bendradarbiavimas gynybos srityje išlieka strategiškai svarbus Lietuvai, Latvijai ir Estijai. 2006 m. rugpjūčio mėnesį Baltijos gynybos ministrų susitikime dar kartą buvo patvirtinta vieninga valia stiprinti Baltijos valstybių karinį bendradarbiavimą, kuris padės didinti regiono saugumą, mūsų valstybių gynybinį pajėgumą ir mūsų indėlį į NATO ir Europos saugumo ir gynybos politiką.

Šiame susitikime buvo įvardyti trys tolesnio Baltijos valstybių bendradarbiavimo gynybos srityje prioritetai: oro erdvės apsauga, Baltijos gynybos koledžas, sausumos pajėgų bendradarbiavimas. 

Baltijos valstybės sutarė vieningai siekti, kad NATO oro erdvės patruliavimo misija būtų pratęsta iki 2018 metų, taip pat sutarė parengti detalią oro erdvės patruliavimo po 2018 galimybių analizę.

Kuriame atsakingą ir į ateitį žiūrinčią visuomenę. Todėl aplinkosaugos klausimams mūsų trišalėje darbotvarkėje skiriame ypatingą dėmesį. Šiais metais mūsų aplinkosaugos ekspertai analizavo ne tik mūsų regionui, bet ir visai pasaulio bendruomenei aktualius klausimus: Kioto protokolo Klimato pokyčių konvencijos reikalavimų įgyvendinimą, elektros ir elektronikos prietaisų atliekų tvarkymą, ES reikalavimų dėl lakių organinių junginių gaminiuose įgyvendinimą ir kt.

Ponios ir ponai,

Mūsų valstybės stiprios ir įdomios, svarbios tada, kai sugeba susieti ir suderinti skirtingus ir dažnai konfliktiškus regiono interesus. Kai mes pajėgiame tiesti tiltus ten, kur trūksta supratimo, partnerystės ir bendradarbiavimo, tada mes svarbūs regione. Ir toliau būtina išsaugoti šią nuostatą.

Linkiu sėkmės baltiškajam bendradarbiavimui ir kviečiu visus jo dalyvius – parlamentarus, vyriausybių ir visuomenių atstovus - drąsiai ir kūrybiškai darbuotis Baltijos vienybės labui. Linkiu sėkmės Latvijos kolegoms, kurie kitąmet pirmininkaus baltiškosioms struktūroms.