Naujienos

Vasario 26 d ., viešbutis „Crowne Plaza Vilnius“

Gerbiami diskusijos dalyviai,

Mano nuomone, šiandien yra ypatingai svarbi diena svarstymuose apie Lietuvos Europos politika. Džiugi ji dėl dviejų priežasčių:

-  Pirma, šiandien pristatoma bene pirmoji tokio tipo studija Lietuvoje - „Lietuvos Europos politikos strategijos trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu gairės“, kurią parengė Strateginių studijų centras.

-  Antra, kartu su iškiliausiais Lietuvos ES reikalų specialistais turime galimybę plačiau pažvelgti į Lietuvos europinę politiką, pasidalinti nuomonėmis dėl tolesnės Europos Sąjungos raidos.

Mano nuomone, Strateginių studijų centro parengta studija yra fundamentalus veikalas, pasižymintis gilia ES procesų analize, savitu požiūriu į esmines ES integracijos dilemas, novatoriškais siūlymais. Studija nepateikia atsakymų, kokios pozicijos laikytis viename ar kitame posėdyje, tvirtinant vieną ar kitą ES teisės aktą – ne toks jos tikslas. Ką ji daro – tai verčia permąstyti konceptualiausius mūsų buvimo Europos Sąjungoje principus, juos išgryninti.

Tikiuosi, kad Strateginių studijų centro studija išjudins platesnes diskusijas Lietuvos akademinėje visuomenėje ir tarp ES praktikų bei suteiks naują impulsą mūsų ES politikai. Ypatingai džiugu, kad išskirtinį dėmesį studijai parodė Seimo Europos reikalų komitetas, šį trečiadienį aptarsiantis studiją savo posėdyje.

Norėčiau pateikti keletą bendresnių pastabų apie Europos Sąjungos raidos kontekstą, išryškinti kelias, mano požiūriu, svarbesnes Europos politikos dilemas.

Šiandieninis pasaulis sparčiai keičiasi. Globalizacijos procesai, technologinė pažanga, naujos komunikacijos ir kiti veiksniai keičia visuomenių sanklodas, jų raidos prioritetus, pateikia naujų iššūkių, tokių kaip visuomenių senėjimas, migracija, energetinių resursų trūkumas ir daug kitų.

Tarptautinių santykių sistemoje sparčiai kyla nauji galios centrai – tokie kaip, pvz. Kinija ar Indija – kurie ilgalaikėje perspektyvoje ekonominių ir technologiniu požiūriu gali pranokti Europos Sąjungą ir Jungtines Valstybes.

Matome, kad šie iššūkiai veikia Europos Sąjungos raidą, skatina ES valstybes permąstyti bendradarbiavimą Europos Sąjungoje ir Europos Sąjungos santykius su kitomis valstybėmis ir regionais.

Šiame kontekste keliami Europos Sąjungos legitimumo, vertybinio pagrindinio klausimai, diskutuojami įvairūs Europos Sąjungos modeliai – nuo „Suvienytų Europos Valstijų“ iki fragmentacijos ir net dezintegracijos. Girdima daug kritikos Europos Sąjungos atžvilgiu, teigiama, kad nesugebame efektyviai veikti, susitarti, menkai didėja konkurencingumas ir mokslinis potencialias.

Kokią poziciją turėtų užimti Lietuva ? Atsakymas į ši klausimą priklauso nuo įvertinimo, kokias turime alternatyvas ir kokią Lietuvą norime kurti. Lietuva keičiasi. Galima sakyti, kad keičiasi pats tautos egzistavimo būdas – Lietuvos tautą sudaro lietuvių bendruomenės už Lietuvos ribų, kitose ES valstybėse narėse. Padarėme nemenką ekonominę pažangą, tačiau išlieka nemažai problemų, tokių kaip nepakankamas konkurencingumas, nepakankama mokslinė, technologinė, žinių plėtra ir kitos.

Mano atsakymas - tik stipri ir vieninga Europa sugebės įveikti naujus sudėtingo dabarties pasaulio iššūkius, užtikrins ekonominę ir socialinę gerovę, piliečių ir valstybės saugumą. Esu euro-entuziastas! Kuo Europa bus vieningesnė ir stipresnė, tuo geriau pasaulyje bus atstovaujami ir Lietuvos interesai. Kitos alternatyvos nematau.

Dar prieš keletą metų diskutuodavome apie integraciją į ES. Šiandien esame jos nariai, turime galimybę dalyvauti ES darbotvarkės formavime. Be jokios abejonės, tai yra privilegija, kurią turime tinkamai išnaudoti. Privalome visapusiškai išnagrinėti Lietuvos galimybes daryti įtaką ES politikos formavimo procesui ir sutarti dėl mūsų Europinės politikos prioritetų.

Europos integracijos diskusijų centre buvo ir visuomet lieka – interesų derinimo būdai ir įvairiausių pusiausvyrų paieškos. Būtent čia – ieškant balanso tarp demokratiškumo ir efektyvumo, tarp laisvos rinkos ir solidarumo, tarp didžiųjų ir mažųjų valstybių interesų, tarp pietų ir šiaurės ir t.t. Būtent šiose dilemose ir formuojasi Europos žaidimo taisyklės.

Iš tiesų, kokie yra mūsų Europos politikos tikslai? Kokie yra Europos strateginiai interesai? Kaip apie tai diskutuoti su plačiąja visuomene?

Ar, sekant konstitucinėje sutartyje įtvirtintu ES šūkiu - suvienijusi įvairovę - Europai reikia didesnio vienodinimo, ar skirtybių konkurencijos? Kokia galėtų būti Lietuvos specializacija?

Ar ES pasiekė savo plėtros ribas? Ar jos egzistuoja? Jei taip, kokios jos?

Ar Lietuvos interesus atitiktų „kelių greičių Europa“? Ar turėtume atviriau žvelgti į šias idėjas, kaip siūloma studijoje ar laikytis tradicinės – prieš kelių greičių Europą - pozicijos.

Ar vieninga ir stipri Europa suderinama su stipriu transatlantiniu ryšių? Ar vieninga ir stipri Europa implikuoja tam tikrą ES ir Rusijos integraciją ?

Kas yra, jei apskritai yra, Europos socialinis modelis? Ar turėtume pasisakyti už tai, kad ES rinka būtų visiškai atvira konkurencijai ir kaip tai suderinti su tradicinių Lietuvos ekonomikos sektorių, tokių kaip pvz. žemės ūkis, tolimesne perspektyva.

Ką mums reiškia solidarumas Europos Sąjungoje? Ar tik finansinę paramą, ar taip pat, pavyzdžiui, ir pabėgėlių iš trečiųjų šalių naštos pasidalinimą?

Kokios Europos Sąjungai reikia biudžeto politikos ? Ar esame pasiruošę tam, kad ES biudžetas būtų naudojamas daugiausia žinių plėtrai, mokslui ir inovacijoms. Ar turime pakankamus gebėjimus panaudoti tokią paramą?

Esu įsitikinęs, kad Lietuva gali būti stipri tik Europos Sąjungoje. Kita vertus, kad Europos Sąjunga būtų stipri, riekia, kad stiprėtų Lietuva. Turime būti stiprūs iš vidaus, turime toliau nuosekliai tęsti reformas, ypač tokiose srityse kaip mokslas, švietimas, žinių ekonomika. Turime investuoti į žmogų visais požiūriais – žinių, sveikatos ir kitais.

Daug klausimų. Į daugelį jų studijos autoriai pateikė savo atsakymus, už ką esame jiems nuoširdžiai dėkingi. Tikiuosi, kad šiandien susirinkusi garbinga auditorija drąsiai pasidalins savo mintimis, siūlymais, kurie padės naujai pažvelgti į mūsų Europos politiką ir ves prie prasmingų sprendimų. Ačiū.