Naujienos

Globalizacijos iššūkiai ir Lietuvos Europos Sąjungos politika

Gerbiamasis Prezidente,

Ministre pirmininke,

Gerbiami Seimo nariai,

konferencijos dalyviai,

Narystės pamokos ir globalizacijos iššūkiai

Šiandien norėčiau pasiūlyti į Lietuvos narystę ES pažvelgti per globalizacijos, kuri vis aktyviau veržiasi į mūsų gyvenimus, prizmę.

Tapę Europos Sąjungos nariais, suvokėme, kad mums didelę įtaką daro globalūs ekonominiai ir finansiniai procesai. Esame ne tik regioninės Šiaurės ir Baltijos finansinės rinkos ar bendros ES ekonominės rinkos dalis, bet ir didesnio, globalaus finansinio ir ekonominio “pyrago” dalis. Vis geriau suvokiame, kaip stipriai integruota yra transatlantinė rinka, ir įsisąmoniname posakį „Amerikai sučiaudėjus, Europa suserga gripu”. Jaučiame XXI amžiuje kylančių ekonominių ir politinių centrų, tokių kaip Kinija, Indija ar Brazilija, poveikį.

Spartūs žmonių, tautų ir valstybių suartėjimo procesai rodo, kad prieš mus naujas, gal ne toks akivaizdus (kaip narystės ES siekimas), tačiau labai sudėtingas ir kompleksiškas iššūkis, raginantis pasiruošti konkuruoti ir nugalėti globalioje žinių ekonomikoje, ugdant savus bei pritraukiant kitus talentus, tuo pačiu išlaikant ir stiprinant mus vienijantį pamatinį pradą – lietuvybę.

Pasaulio ekonominė krizė yra didelis iššūkis Lietuvai ir visai Europos Sąjungai. Kartu su ES patekome į krizę, kartu su ES iš jos ir iškopsime, išlaikydami ES solidarumą bei atvirumą. Kad ir koks stiprus būtų šis ekonominis sukrėtimas, jis suteikia mums ir naujas galimybes.

Mus vienijanti Lietuvos vizija Europoje – tai stipri, atvira, konkurencinga ir įtakinga valstybė, šalis iš kurios niekas nenorėtų išvykti, o išvykę lietuviai norėtų sugrįžti.

Lietuva Europoje: stipri ir atvira valstybė

Norėdami būti stipresni Europoje, pirmiausia turime būti stiprūs Lietuvoje.

Siekdami atviros visuomenės, turime stiprinti europietiškas bei krikščioniškas vertybes Lietuvoje. Skatindami pagarbą vieni kitiems, stiprindami tikėjimą ir atsakomybės jausmą, didindami visuomenės toleranciją ir skiepydami meilę artimui bei Tėvynei, o taip pat puoselėdami šeimos ir bendruomeniškumo tradicijas, sugebėsime sukurti tvirtą visuomenės pamatą mūsų valstybės tolimesniam kūrimui.

Globalizacija stiprios ir atviros valstybės kūrimui yra ir iššūkis, ir galimybė. Dažnas globalizaciją priešpastato ryšių tarp lietuvių stiprinimui, tautiškumo puoselėjimui ir jo sklaidai pasaulyje, „protų“ nutekėjimui. Tačiau globalizacija, pasireiškianti per naująsias technologijas ir judėjimo laisvę, įgalina mus greitai suburti po visą pasaulį pasklidusius lietuvius.

Globalizacija tampa papildomu akstinu sąmoningomis pastangomis, kryptingai puoselėti tautiškumą. O globalizacijos dėka atverti keliai prekių, paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimui taip pat atvėrė kelius lietuvybės sklaidai Europoje ir už jos ribų, suteikiant galimybę paversti ją Europos civilizacijos dalimi. Protingai veikiant,  globalizacija netrukdo mums  išsaugoti mūsų pačių išugdytus „protus“; ji taip pat sukuria galimybes pritraukti profesionalių specialistų, atskirų sričių talentų iš užsienio, kurie prisidėtų prie mūsų šalies gerovės kilimo.

Noriu pasiūlyti du konkrečius trumpojo laikotarpio uždavinius, kurie padėtų mums geriau išnaudoti globalizacijos galimybes ir kurti stiprią bei atvirą Lietuvą:

Pirma, norint realiai suburti lietuvius pasaulyje ir puoselėti lietuvybę, kviečiu diskusijai, kaip ne tik skatinti užsienio lietuvių dalyvavimą rinkimuose, bet ir kaip užtikrinti jų tinkamą atstovavimą Lietuvos Respublikos Seime.

Antra, kviečiu Seimo narius priimti įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” pataisas, kurias dar 2008 m. birželio 18 d. pateikė prezidentas V. Adamkus, ir kuriomis būtų sudarytos palankesnės sąlygos užsienio „protams“ ir talentams dirbti ir kurti Lietuvoje, atvežant į Lietuvą ne tik savo idėjas, bet ir atvykstant kartu su šeimos nariais.

Lietuvos ES politikos „5 punktų“ planas

Mūsų gebėjimas konkuruoti ir būti laimėtojų tarpe šiame globalizacijos amžiuje didele dalimi priklausys nuo šių penkių Lietuvos Europos politikos prioritetinių uždavinių.

1. Euro įvedimas

Manau, kad būtų labai naudinga jau dabar parengti euro įvedimo Lietuvoje strategiją ir nustatyti darbinę euro įvedimo datą. Taip pat svarbu informuoti visuomenę, kad

mažai ir atvirai Lietuvos ekonomikai išgyventi finansinių audrų sūkuryje būtų žymiai lengviau integravusis į euro zoną. Akivaizdūs ir kiti bendros valiutos teikiami privalumai: atpigs skolinimasis, neliks nacionalinės valiutos ir euro kurso kitimo rizikos bei pinigų keitimo išlaidų. Dalyvavimas Europos ekonomikos ir pinigų sąjungoje yra pagrindas stabiliai investavimo ir vartojimo aplinkai, o būtent šios sąlygos lemia spartų ir tvarų ekonomikos augimą. Euro įvedimas reikštų ir didesnį užsienio investuotojų bei kreditorių pasitikėjimą Lietuvos ekonomika.

Siekdami kuo greičiau įsivesti eurą, turime dirbti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, ieškodami diplomatinio palaikymo tarp kitų euro zonos valstybių narių.

2. Energetinio saugumo užtikrinimas

Energetinio saugumo srityje mūsų prioritetai- tai visų pirma veiksminga ir integruota ES vidaus rinka, išlaisvinta nuo monopolijų diktato ir tarnaujanti piliečių interesams. Bendra rinka – tai ne tik kabelių ar vamzdžių klausimas, tai visų vartotojų intereso klausimas, atveriantis galimybes didesniam pasirinkimui ir saugumui. Tai ir solidarumo principo bendradarbiavime tarp valstybių narių įtvirtinimo klausimas.

Prieš kelias savaites Europos Parlamentas pritarė taip vadinamam „trečiajam energetikos“ paketui, kuris įpareigos atskirti elektros bei dujų gamybą ir perdavimo tinklus. Šia iniciatyva siekiama paskatinti konkurenciją, investicijas, užtikrinti vartotojams pasirinkimo teisę rinktis tiekėjus  ir tokiu būdu sumažinti kainas vartotojams. Per 18 mėnesių turime pasirinkti vieną iš alternatyvių dujų ir elektros rinkų valdymo modelių. Todėl jau dabar Lietuvoje turime pradėti išsamiai ir atvirai diskutuoti, koks modelis galėtų būti geriausias Lietuvai ir kaip toliau tvarkysime strateginį valstybei bei kiekvienam piliečiui ypatingai svarbų energetikos ūkį. Ši išsami diskusija turėtų padėti mums įvertinti, ką dėl vartotojų interesų turime padaryti trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu.

3. Ekonomikos konkurencingumo didinimas: atvirumas idėjoms, investicijoms, prekybai

Lietuvos ekonominio augimo sąlyga – gebėjimas pasinaudoti užsienio rinkomis. Esame prekiautojų šalis. 2008 metais Lietuvos užsienio prekybos apyvarta sudarė 116 proc. Lietuvos BVP. Pagal šį rodiklį esame vieni iš lyderių Europoje, lenkdami Europos eksporto lyderes Vokietiją ar Švediją. Lietuvos eksportas į ES per penkerius narystės metus išaugo net tris kartus ir šiuo metu siekia 33 milijardus litų. Dėl to turime remti laisvą prekybą ir priešintis protekcionizmui. Taip pat turime geriau pasinaudoti ES vidaus rinkos teikiamomis galimybėmis.

Lietuva turi tapti į rinką orientuotų, komerciškai patrauklių idėjų centru. Todėl ūkinėje veikloje privalome diegti pažangiausias mokslo idėjas ir inovacijas, kurios leistų mūsų verslui ir pramonei konkuruoti, kuriant aukštos pridėtinės vertės produktus. Reikia didesnį dėmesį skirti ne tik mokslinio potencialo didinimui, bet ir jį palaikančios infrastruktūros plėtrai, palankiai teisinei aplinkai bei žmonių kompetencijų ugdymui.

(Rinka pati identifikuos nišines paslaugas ir produktus, kuriuos Lietuvos specialistai gali išrasti, gaminti ir tiekti. Jau dabar Lietuvoje yra puikių pavyzdžių, kuriančių aukštos pridėtinės vertės produkciją: telekomunikacijų bendrovė Teltonika, mobiliųjų programų ir žaidimų portalas GetJar, biotechnologijų įmonė Fermentas, lazerių gamybos įmonių grupė Eksma ir kt. Kitas pavyzdys, kovo mėn. kartu su kolega Gintaru Steponavičiumi dalyvavome Computer Science Corporation biuro Baltijos šalims atidaryme Vilniuje. Šioje JAV programuotojų įmonėje jau dabar dirba virš 250 programuotojų.)

Per šiuos penkerius narystės ES metus, kiekvienais metais iš ES biudžeto gaunama Lietuvos ūkiui parama sudarydavo daugiau, kaip 5 proc. Lietuvos BVP. Todėl jau dabar reikia nuodugniai ištirti iki šiol sukauptą ES pinigų panaudojimo patirtį, įvertinti panaudojimo efektyvumą ir prioritetus tam, kad galėtume gerai pasiruošti deryboms dėl ES 2014-2020 m. finansinės perspektyvos. ES parama turi prisidėti prie ilgalaikio Lietuvos ekonomikos konkurencingumo didinimo, strateginių energetikos projektų vykdymo, tolesnio žemės ūkio sektoriaus modernizavimo bei kartu padėti integruoti Lietuvą į ES mokslinių tyrimų erdvę, vykdyti reformas aukštojo mokslo ir sveikatos apsaugos srityse.

4. Saugios ir nuspėjamos geopolitinės aplinkos kūrimas

Lietuvos nacionalinis interesas – saugi ir stabili tarptautinė aplinka, demokratines, asmens laisvės ir įstatymo viršenybės vertybes išpažįstanti bei žmogaus teises gerbianti kaimynystė. Mūsų interesas – veikti laisvose rinkose, kur Lietuvos verslininkai galėtų saugiai ir pelningai dirbti.

Vakar Prahoje oficialiai paskelbėme ES Rytų Partnerystės iniciatyvą. Lietuva nuosekliai rėmė šios iniciatyvos tikslus: laisvos prekybos sutarčių bei vizų liberalizavimo perspektyvą su Baltarusija, Ukraina, Moldova, Gruzija, Armėnija ir Azerbaidžanu. Taip pat remiame šių šalių glaudesnį bendradarbiavimą su ES energetikos srityje bei raginame šias šalis diegti gero valdymo praktiką, laikytis žmogaus teisių.

Mes taip pat suinteresuoti plėtoti konstruktyvius ir dalykiškus ryšius su Rusijos Federacija. Ši šalis, kaip ir kitos kaimyninės valstybės dėl geografinio artumo, didelės rinkos, kalbos pažinimo ir istorinių ryšių, domina Lietuvos verslininkus.

Mūsų diplomatų pareiga visose valstybėse, kuriose verslo organizavimo klausimais į mus vis dažniau kreipiasi įmonių atstovai: padėti, patarti, o taip pat įspėti apie galimą riziką ir pavojus.

5. Lietuvos pirmininkavimas ES 2013 m.

Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungai  2013 m yra didelis iššūkis ir galimybė Lietuvai. Pirmininkausime 27-ioms ES valstybėms, atstovausime daugiau nei pusės milijardo ES piliečių interesams. Galėsime sustiprinti Lietuvos tarptautinę reputaciją. Tačiau norėdami ne tik pirmininkauti, bet ir vadovauti, lyderiauti, turime jau dabar pradėti rimtai ir atsakingai ruoštis.

Pateiksiu kelis skaičius: teks pirmininkauti virš 3 tūkst. posėdžių, suorganizuoti apie 200 susitikimų Lietuvoje, iš kurių bent 30 – valstybių vadovų ir ministrų lygio. Žinome, kad ir mažiausiose ES šalyse su pirmininkavimu dirba iki pusantro tūkstančio darbuotojų, o pirmininkavimo biudžetas sudaro nuo 86 iki 200 milijonų eurų.

Lietuvos sėkmė priklausys nuo Lietuvos valstybės tarnautojų aukštos kompetencijos, puikių derybinių gebėjimų ir darniai sustyguoto koordinavimo mechanizmo. Turėsime vadovauti ES teisėkūros procesams žemės ūkio, klimato kaitos, švietimo ir daugelyje kitų sričių, išmanyti geografiškai atitolusių regionų, tokių kaip Artimieji Rytai, Pietryčiu Azija ar Afrika, situaciją. Tikėtina, kad Lietuvos pirmininkavimo ES metu bus užbaigiamos derybos dėl maždaug 950 milijardų eurų vertės naujos ES finansinės perspektyvos.

Kiekvienas susitikimas Vilniuje tai ir salės, kuriose vyks susitikimai ir delegacijų transportas ir apgyvendinimas ir maitinimas ir kultūrinė programa.

Šiuo metu jau vykdoma pasirengimo pirmininkavimui ES programa. Su tikslu užtikrinti tinkamą pasiruošimą šiam uždaviniui, siūlau laikotarpyje nuo kitų iki 2013 metų valstybės biudžete numatyti atskirą eilutę išlaidų susijusių su pirmininkavimu ES.

Gerbiamieji ponai ir ponios,

Lietuva turi ir gali būti įtakinga ES politinės, ekonominės, socialinės ir intelektualinės nuosavybės bendrasavininkė.

Penkių metų patirtis liudija, kad norėdami būti įtakingi, reikšdami Lietuvos nacionalinį interesą ES, turime būti skvarbūs, vieningi ir gebantys inicijuoti ar dalyvauti jau besikuriančiose ir nuolatos besikeičiančiose šalių koalicijose, motyvuojamose pragmatiškais interesais ir bendromis vertybėmis.

Pastebėjome, kad ES sprendimų priėmimas neretai užtrunka ir kad ES vyrauja kompromisų kultūra. Galiausiai solidarumas tarp šalių narių yra vienas pagrindinių ES veiklos principų. Kai kada reikia sugebėti būti kantriems, mokėti paaukoti dalį savo trumpalaikių interesų, siekiant ilgalaikės naudos.

Turime susitelkti visi – moksle, versle, politikoje, diplomatijoje ar tarptautinėse organizacijose dirbantys lietuviai- bendram darbui siekiant, kad Lietuva taptų Europos Sąjungos politinės, ekonominės ir intelektualinės nuosavybės akcininke. Turime tapti ne vien tik žinių ir technologijų perėmėjais ar sprendimų blokuotojais, o jų kūrėjais. Turime suvokti Lietuvos nacionalinį interesą - kurti saugią ir klestinčią Lietuvą - bei jį įtakingai reikšti kur bebūtume ir ką beveiktume.

Tai iššūkis ir uždavinys kiekvienam iš mūsų.

***

Konferenciją „Penkeri Lietuvos narystės Europos Sąjungoje metai“ surengė Seimo Europos reikalų komitetas, Prezidento kanceliarija ir Užsienio reikalų ministerija.