Naujienos

Mielieji,

Nuoširdžiai sveikinu visus čia susirinkusius ir džiaugiuosi, vėl galėdamas su jumis pabendrauti, nes tikrai yra apie ką. Būčiau mielai praleidęs su jumis daugiau laiko, nes temos, kurias šias pastarąsias dienas  svarstėte, yra  be galo aktualios ir tiesiogiai paliečia mano vadovaujamos ministerijos ir jos padalinių, įskaitant diplomatines atstovybes užsienyje, darbą.

Šiemet minime Lietuvos tūkstantmetį. Galime pasidžiaugti, kad esame tvirta, išdidi ir gaji tauta. Nepaisant mūsų tautos istoriją nužymėjusių negandų, karų ir tragedijų, įskaitant sovietų okupaciją ir laikiną valstybingumo praradimą, išsaugojome papročius, kultūrą, seną ir gražią kalbą. Išsaugojome mūsų tautinę tapatybę ir realizavome savąjį laisvės ir nepriklausomybės troškimą. Ir nors dalis mūsų dėl vienų ar kitų priežasčių  buvo priversti palikti tėvynę ir suleido šaknis svetur, esu įsitikinęs, jog visada buvome ir išlikome viena tauta.

Išties, nėra ir negali būti kelių Lietuvų. Nėra ir negali būti „jūs“ ir „mes“. Mes visi, kur bebūtume įleidę šaknis ar susikūrę laikiną būstą, esame viena Lietuva, vienos Lietuvos vaikai. Užsienyje gyvenantys lietuviai – tai  dalis mūsų  pačių, tai valstybės ir visos tautos pilnatvę užtikrinantis dėmuo.  Mūsų tikslas, mūsų gyvybinis poreikis yra užtikrinti kuo glaudesnį visų tautos sudėtinių dalių sąsajumą; mūsų kaip tautos vienovės įsisąmoninimą ir raišką globaliame pasaulyje; tvirtų ir nepažeidžiamų ryšių kūrimą bei puoselėjimą tarp visų tautiečių, ar jie gyventų Lietuvoje, ar už jos ribų. Būtent tvirti saitai tarp žmonių daro valstybę vientisą, tvirtą ir tvarią- ir ilgaamžę.

Puikus mūsų valstybės tvarumo pavyzdys – užsienio lietuvių bendruomenės veikla Lietuvos okupacijos metais. Nepaisant priešiškų aplinkybių ir, atrodytų, beviltiškos padėties, visą tą ilgą ir gūdų sovietinės okupacijos laikmetį bendras tikslas, bendra viltis ir bendra svajonė atkurti Lietuvos valstybingumą  telkė žmones kovai dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės, būrė juos puoselėti tautos istorinę atmintį, tradicijas ir dvasią.  

Tokia mūsų vyresnių brolių ir seserų tvirtybė ir tikėjimas negandų ir tragedijų akivaizdoje ir šiandien išlieka kelrodžiu mums visiems- ir gyvenantiems Lietuvoje, ir šimtams tūkstančių šiuo metu ne Lietuvoje esančių lietuvių. Jų patirtis mums primena, kad nesvarbu, kur bebūtume ir ką beveiktume, mes niekada negalime pamiršti savo pradžių pradžios-  mūsų tapatybės, mūsų tautos ir jos savasties, valstybės, kurios vardas Europoje žinomas jau tūkstantmetį.

Kurti ir vienytis- tai yra istorinė lietuvybės išsaugojimo pamoka dabarties ir ateities lietuvių kartoms iš skaudžios 20-ojo amžiaus mūsų tautos istorijos. Tai- mūsų, lietuvių pašaukimas ir pareiga. Todėl džiaugiuosi, kad vis daugiau išvykusių jaunų žmonių noriai buriasi ir kaip pajėgdami prisideda prie Lietuvos stiprinimo, jos vardo garsinimo, ar po patirčių užsieniuose perkelia savo patirtį į namus, į Lietuvą.  

Vyriausybės atsakomybė – visomis įmanomomis priemonėmis palaikyti ir skatinti šią tautos vienybės ir vientisumo dvasią. Kaip esu minėjęs sausio pabaigoje Hiutenfelde,  mums reikalingos  įžvalgos į jūsų įvairialypę patirtį puoselėjant lietuvybę pasaulyje, jūsų idėjos ir pasiūlymai, kurie mums bus didžiulė pagalba, įgyvendinant Vyriausybės programoje numatytus uždavinius.

Puikiai pamenu, kaip aktyviai Hiutenfelde diskutuota užsienyje gyvenančius lietuvius jaudinančias klausimais- pilietybės, dalyvavimo rinkimuose Lietuvoje, institucijų, dirbančių užsienio lietuviams aktualiais klausimais, reorganizavimo,  lietuvių bendruomenių bendradarbiavimo su diplomatinėmis atstovybėmis, konsulinio aptarnavimo ir kitais. Kaip matau, tie patys klausimai dominavo ir šią savaitę vykusiuose LRS ir PLB komisijos posėdžiuose.

Šiuo metu, kaip žinote, penkioliktoji- permainų- Lietuvos Vyriausybė, siekdama užtikrinti geresnį ir aukštesnį užsienyje gyvenančių lietuvių interesų atstovavimo lygmenį, numatė atskirti tautinių mažumų ir užsienio lietuvių reikalus, santykių su išeivija koordinavimą pavesdama Užsienio reikalų ministerijai. Tokiu būdu valstybės pozicija užsienio lietuvių atžvilgiu ir užsienio lietuvių interesai bus tiesiogiai atstovaujami aukštesniame nei iki šiol- Vyriausybės kabineto ministro lygyje. Toks žingsnis įgalins ne tik būti geriau išgirstiems Vyriausybės lygmenyje, bet ir užtikrins geresnį veiklos koordinavimą bei efektyvesnį lėšų administravimą, kas ypač svarbu šiuo sudėtingu valstybės ekonomikai metu.

Šis sprendimas taip pat atsižvelgia į 2006 m. Pasaulio lietuvių bendruomenės XII Seimo priimtą rezoliuciją „Dėl Lietuvos valstybės institucijų ir visuomeninių organizacijų veiklos užsienio lietuvių klausimais“, kurioje buvo siūloma užsienio lietuvių ir tautinių mažumų klausimus reikia atskirti ir įkurti atskirą instituciją, įgyvendinančią Lietuvos valstybės politiką užsienio lietuvių klausimais.  

Todėl norėčiau čia dar kartą priminti, kas numatoma ir kas jau pradėta. Reorganizuojant Tautinių mažumų ir išeivijos departamentą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Lietuvių grįžimo į Tėvynę informacijos centrą, šių institucijų teisės ir pareigos bus atitinkamai perduotos Užsienio reikalų, Kultūros, Švietimo ir mokslo ministerijoms. Užsienio reikalų ministerijoje bus įkurtas Užsienio lietuvių reikalų departamentas, kuris tęs TMID ir LGITIC veiklą, skirtą užsienio lietuviams, tuo pačiu perimdamas geriausią minėtųjų institucijų patirtį, įdirbį bei specialistus. Reorganizaciją numatoma baigti iki šių metų spalio 1 dienos.

Vyriausybės programa šioje srityje Užsienio reikalų ministerijai suformuluoja  konkrečius uždavinius:

- remti lietuvių tapatybės išsaugojimą, bendruomenių formavimąsi bei lietuvių kalbos, istorijos, tradicijų išlaikymą;

- parengti „Globalios Lietuvos“ – užsienio lietuvių įtraukimo į valstybės gyvenimą ir kompleksinės Lietuvos valstybės politikos adaptavimo globalizacijos sąlygomis – kūrimo strategiją ir pradėti ją įgyvendinti.

- gerinti konsulinį aptarnavimą.

Kodėl užsienio lietuvių reikalų koordinavimas perduodamas Užsienio reikalų ministerijai? Ogi todėl, kad tai vienintelė institucija, turinti atstovus užsienyje, tad ir tiesioginį sąlytį su tuo, kas vyksta įvairiose lietuvių bendruomenėse. Lietuvos diplomatai bus įpareigoti glaudžiau bendradarbiauti su lietuvių bendruomenėmis, domėtis jų veikla, ją paremti, kas visiems mums leis sėkmingiau įgyvendinti bendrus tautos siekius.   

Dar viena priemonė, įrodanti, jog Penkioliktoji Vyriausybė siekia pagerinti darbą su užsienio lietuviais – Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisijos sukūrimas. Strateginių politinių klausimų užsienio lietuvių atžvilgiu aptarimui užvakar, balandžio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarė įsteigti Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisiją.

Šiai komisijai vadovaus Ministras Pirmininkas, o  į ją įeis Užsienio reikalų, Švietimo ir mokslo, Kultūros, Finansų, Teisingumo, Socialinės apsaugos ir darbo, Vidaus reikalų ministrai bei Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinis direktorius, Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybė generalinis direktorius, o taip pat atitinkamas Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovų skaičius. Komisijos pirmininko pavaduotojai – PLB valdybos pirmininkas ir LR Užsienio reikalų ministras. Komisijos personalinę sudėtį tvirtins Ministras Pirmininkas. Posėdžiai vyks ne rečiau, kaip du kartus per metus, komisiją techniškai aptarnaus Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija.

Komisija teiks pasiūlymus Vyriausybei dėl valstybės santykių su užsienio lietuviais strateginių veiklos krypčių ir jų įgyvendinimo, valstybės institucijų veiksmų koordinavimo, teisės aktų projektų, susijusių su užsienio lietuvių reikalais, rengimo ar parengtų teisės aktų projektų tikslingumo. Jos tikslas - skatinti Lietuvoje ir užsienio valstybėse gyvenančių lietuvių bendradarbiavimą, siekiant įtraukti užsienio lietuvius į Lietuvos politinį, visuomeninį, kultūrinį ir ekonominį gyvenimą.

Užsienio reikalų ministerija, perėmusi užsienio lietuvių reikalų koordinavimą, pradės įgyvendinti Vyriausybės programos nuostatą  kurti ir įgyvendinti Globalios Lietuvos strategiją. Globalios Lietuvos strategija- tai ne vien Lietuvos valstybės, bet ir visų lietuvių projektas, kuriame užsienyje gyvenantys lietuviai turi esminį vaidmenį.

Tik visų mūsų bendras dalyvavimas ir bendra atsakomybė už sprendimus ir jų įgyvendinimą gali būti Globalios Lietuvos gyvybingumo pagrindas. Tik mes visi kartu, sujungę savo širdis ir savo patirtis, galime pasiekti, kad tai netaptų eiliniu stalčiuose dulkes renkančiu dokumentu, o būtų visų mūsų kelrodžiu, Lietuvai visapusiškai įsiliejant į globalų pasaulį ir užtikrinant, kad globalių iššūkių ir galimybių  akivaizdoje mūsų tauta būtų saugi, augtų, stiprėtų ir sėkmingai konkuruodama globalioje aplinkoje, kurtų gerbūvį visiems savo piliečiams. 

Remkimės į amžinąsias tautos vertybes, į tai, ką geriausio esame pasiekę ir iškovoję. Ir tuo pačiu atsinaujinkim, nes pasaulis aplinkui nestovi vietoje. Globalizacija, judėjimo laisvė ir besikurianti naujos kokybės europinė erdvė lietuviškai tapatybei, lietuvybės išsaugojimui kasdien, kas valandą meta naujus iššūkius ir siūlo naujas galimybes. Pasidaliję į „mes“ ir „jūs“, „čia“ ir „svetur“ vargu ar būsime pajėgūs tinkamai  į juos atsiliepti.

Todėl turime atsinaujinti.  Atsinaujinti turi ir diplomatinė tarnyba, kuriai globali aplinka ir dėka atsivėrusių sienų po visą pasaulį pasklidusi lietuvių tauta kelia kokybiškai naujus profesinius ir kompetencijų reikalavimus; ir diplomatinių atstovybių santykiai su užsienyje gyvenančių lietuvių bendruomenėmis; ir skirtingų kartų užsienio lietuvių bendruomenių tarpusavio sąveika. Itin svarbu puoselėti pagarba,  supratimu ir savitarpio parama grįstus visų lietuvių – Lietuvos lietuvių ir lietuvių užsienyje; senosios ir naujosios išeivijos kartų; gilias tradicijas ir autoritetą turinčių išeivijos organizacijų bei naujai besikuriančių užsienio lietuvių bendruomenių – santykius. Tik šitaip sutelksime pasaulio lietuvius Globalios Lietuvos- visų mūsų Lietuvos- projektui įgyvendinti.

Ačiū už dėmesį.