Naujienos

Lygiai prieš vienerius metus Permainų vyriausybė davė priesaiką Lietuvos Respublikos Seime ir pradėjo eiti pareigas. Džiaugiuosi galėdamas šiandien lankytis savo Alma Mater - Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute, apžvelgti mūsų valstybės užsienio reikalus ir pateikti diplomatinės tarnybos veiklą Jums, būsimieji politikai, verslininkai, diplomatai, politologai, vertinti.

[politikos tęstinumas, naujos realijos]

Metai buvo dinamiški, sudėtingi, bet prasmingi. Kaip sakė Ministras Pirmininkas A. Kubilius: „padarėm viską, ką galėjom, bet ne viską, ką reikėjo“. Revoliucijų užsienio politikoje nedarėme, nes Lietuvos užsienio politika yra ir liks tęstinė. Jos esmė – ne tik užtikrinti valstybės ir jos piliečių saugumą ir stabilumą, bet ir sąlygas valstybės plėtrai ir jos piliečių kūrybinei, ekonominei, socialinei raiškai.

Užsienio politikos įgyvendinimas visada rėmėsi trimis ramsčiais: naryste ES, NATO ir gerais kaimyniniais santykiais. Pasaulinė ekonominė krizė dar kartą patvirtino ekonominės diplomatijos svarbą ir būtinybę stiprinti šią veiklą. Tai - mūsų ketvirtasis ramstis.

Ekonominė krizė taip pat privertė peržiūrėti diplomatinės tarnybos darbo efektyvumą, o savo veiksmus ir sprendimus orientuoti į veiklos kokybę ir rezultatus.

Mano vizija – nedidelė, profesionali, lanksti, efektyviai reaguojanti į iššūkius diplomatinė tarnyba, gebanti reikšti ir ginti Lietuvos valstybes, verslo ir jos piliečių interesus.

[vertybinė ir pragmatinė politikos – dvi tos pačios monetos pusės]

Jums turbūt gerai žinoma, kad pastaruoju metu buvo daug kalbama apie pasirinkimą tarp pragmatinės ir vertybinės užsienio politikos. Ši diskusija kartais nukrypsta į raginimus, kad reikia labiau žiūrėti savo pragmatinių interesų, o ne vertybių. Arba atvirkščiai – nepaisyti konkrečių ekonominių interesų, atsisakant bendradarbiavimo su kaimyninėmis šalimis. Man ši diskusija atrodo dirbtina. Vertybinė ir pragmatinė politikos yra dvi tos pačios monetos pusės. Esu įsitikinęs, kad sėkminga užsienio politika turi reikšti visų pirma nacionalinių interesų užtikrinimą. Ir šie nacionaliniai interesai susideda tiek iš materialių poreikių patenkinimo, tiek iš mūsų vertybių įprasminimo.
 
Lietuvos užsienio politika grįsta aiškiomis vertybinėmis nuostatomis: mes vertiname laisvę, demokratiją, žmogaus teises ir teisingumą. Šias vertybes mes išpažįstame, stipriname, giname ir skleidžiame. Šios vertybės, glūdinčios mūsų tautoje, padėjo mums išlikti ir atkurti nepriklausomybę, pasiekti ES ir NATO narystės. Šiomis vertybėmis mes remiamės ir šiandieninėje užsienio politikoje bendraudami su partneriais ir kaimynais.
Mūsų siekis gyventi saugioje ir stabilioje kaimynystėje yra lygiai tiek pat svarbus pragmatiškas saugumo interesas, kaip ir vertybinis įsitikimas, kad saugumas  ir stabilumas geriausiai gali būti užtikrintas per demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms bei laisvosios rinkos principus. Negalima priešinti nacionalinių interesų ir vertybių, nes vertybių išsaugojimas taip pat yra nacionalinis interesas.

[Kad taptume ES ir NATO intelektinės nuosavybės akcininkais]

Nedidelės valstybės turi turėti ne tik aiškias vertybines nuostatas, bet ir draugų. Vieni pirmųjų mano vizitų, tapus užsienio reikalų ministru, buvo į Kijevą, Tbilisį, Minską, taip pat į Varšuvą, Berlyną, Paryžių, Londoną, Vašingtoną. Norėdami sėkmingai pasinaudoti narystės ES ir NATO teikiamomis galimybėmis, privalome užsitikrinti didžiausių Vakarų valstybių supratimą ir paramą. Šios jų paramos reikia ne tik regioniniams energetiniams ir infrastruktūriniams projektams įgyvendinti, panaudoti struktūrinius fondus, bet ir kad būtų priimti palankesni sprendimai mūsų artimųjų kaimynų atžvilgiu.

Manau, turime kur kas aktyviau dalyvauti priimant ES sprendimus. Mano tikslas – tapti tikrais ES Bendrosios užsienio ir saugumo politikos intelektinės nuosavybės akcininkais. Kad ne tik dalyvautume pasitarimuose ir posėdžiuose balsuodami “už” ar demonstruodami kategorišką poziciją “prieš”, bet ir taptume intelektualių idėjų ir iniciatyvų bendraautoriais. Tai pasiekti įmanoma pirmiausia patiems turint gerų idėjų ir siūlymų, be to, užsitikrinus vienos ar kelių didžiausių ES valstybių paramą. Savo nuomonę turime reikšti ne tik tais atvejais, kai svarstomi su mums gerai pažįstamomis valstybėmis susiję klausimai, bet ir tokiomis temomis kaip JAV-ES dialogo plėtojimas, ES veikla Afganistane ar Artimuosiuose Rytuose.

Bendraujant su ES ir NATO partneriais, akivaizdu, kad juos pirmiausia domina mūsų patirtis, įžvalgos ir patarimai apie šalis, su kuriomis mus sieja istorinė praeitis, žmonių kultūriniai ir verslo ryšiai. Lietuva negali būti universaliu ES ekspertu visais Bendrosios užsienio ir saugumo politikos klausimais nuo Afrikos iki Azijos ar Lotynų Amerikos. Vidutinio dydžio ir mažos valstybės, kokių ES yra absoliuti dauguma, turės specializuotis „nišiniuose“ projektuose bei, šitaip papildydamos viena kitą, formuoti tokią Bendrąją užsienio ir saugumo politiką, kuri atitiktų naujai įsigaliojusią Lisabonos sutartį.  Tad visiškai natūralu, kad iš mūsų ES partneriai tikisi tolesnio aktyvaus vaidmens formuluojant ir įgyvendinant ES politiką Rytų partnerystės, Rusijos, Vidurinės Azijos atžvilgiu.

Tam tikrų konkrečių rezultatų jau pavyko pasiekti. Mūsų iniciatyva sutelktomis ES pastangomis pavyko užtikrinti, kad nedidėtų skaičius šalių, negerbiančių Gruzijos teritorinio vientisumo, kad būtų nuspręsta pradėti dialogą su Baltarusija dėl vizų režimo palengvinimo, kad didesnį politinį pagreitį įgytų Rytų partnerystė, o Moldovai būtų teikiama skubi finansinė ir politinė parama.

Kalbant apie kitus Lietuvos europinės politikos rezultatus, norėčiau išskirti mūsų pastangas, kad Baltijos šalys atsikratytų „energetinės salos“ Europos Sąjungoje statuso. Mūsų diplomatinėmis pastangomis buvo užsitikrinta ES šalių ir EK parama skiriant finansavimą Švedijos-Baltijos šalių elektros jungčiai (skirta 175 mln. eurų). Taip pat pasirašytas Baltijos jūros šalių ir Europos komisijos Supratimo memorandumas dėl Baltijos energetikos rinkos tinklų sujungimo plano (BEMIP).

Žvelgiant į ateitį - 2010 m. pavasario Europos Vadovų Taryboje bus tvirtinamas Antrosios strateginės energetikos peržiūros pagrindu parengtas 2010-2012 metų Energetikos veiksmų planas, nubrėšiantis ES energetikos politikos stiprinimo gaires. Bus įdiegtas ir naujasis ES energetinio saugumo ir infrastruktūros instrumentas, kuris padės užtikrinti energijos šaltinių diversifikaciją bei energetinių jungčių plėtrą (šis instrumentas pakeis TEN-E finansinę priemonę). Efektyvumo didinimas yra viena pagrindinių priemonių energetiniam saugumui užtikrinti, todėl bus peržiūrėtas Energetikos efektyvumo veiksmų planas.

Rengiant ES klimato kaitos - energetikos paketą 2008 m. gruodžio mėn. pasiekta, kad būtų įtvirtinta speciali išimtis Lietuvai, leisianti gauti papildomų apyvartinių taršos leidimų dėl Ignalinos AE uždarymo. Taip pat pavyko pasiekti sprendimą, leidžiantį papildomai iki 4 proc. Europos regioninės plėtros fondo lėšų skirti energijos efektyvumui didinti daugiabučiuose namuose.

Ruošiantis JT Klimato kaitos konferencijai, spalio mėnesį Europos Vadovų Taryboje pasiekėme sutarimą, kad mažesnę gerovę pasiekusios ES valstybės narės galės sumažinti įmokas besivystančių valstybių klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos veiksmų finansavimui.

[Krizė ne tik žeidžia, bet ir suteikia galimybių - turėkime savo ES ateities viziją]

Šių dienų iššūkiai skatina įvertinti bei vystyti ES politiką taip, kad ji geriausiai atitiktų piliečių lūkesčius. Žvelgiant į priekį, ES europinėje darbotvarkėje išskirčiau kelis esminius elementus:

Pirma, Europos ekonomikos atkūrimo planas, kurio tikslas – nukreipti veiksmus trumpuoju laikotarpiu taip, kad būtų didinamas ilgalaikis konkurencingumas. Su esminiais šio plano elementais suderintas tiek mūsų nacionalinis Ekonomikos skatinimo planas, tiek ad hoc atsakas į ekonominius ir socialinius iššūkius. Kartu su kitomis Vidurio ir Rytų Europos šalimis pasiekėme, kad būtų sustiprinta Bendrijos vidutinės trukmės finansinė pagalba (biudžetas padidintas nuo 16 iki 50 milijardų eurų, skirtas euro zonai nepriklausančių valstybių narių mokėjimų balansams finansuoti (jau pasinaudojo Latvija, Vengrija ir Rumunija).

Dabar turime sparčiai keisti prioritetus ir suformuoti naujus ūkio pagrindus, orientuojančius mūsų ekonomiką į aukštesnę pridėtinę vertę kuriančias šakas bei pramoninės bazės stiprinimą ir paslaugų sektorius modernizavimą.
 
Antra, ekonominė krizė akivaizdžiai parodė, kad narystė euro zonoje suteikia stabilumo ir tvarumo. Todėl prisijungimo prie euro zonos perspektyva turi tapti svarbia konsoliduojančia struktūrinių reformų ir makroekonominės politikos strategija. 
Sveikinsime, jeigu Estijai pavyks įsivesti eurą 2011 metais. Tai papildomai mus sutelks bendriems darbams siekiant prisijungti prie euro zonos artimiausiais metais.

Trečia. Lisabonos strategijos ir su ja susijusių struktūrinių reformų įgyvendinimo svarba krizės sąlygomis dar labiau išaugo. Po 2010 metų prasidės naujasis „postLisaboninis“ etapas, kuriame laukia nauji darbai. Kitais metais ES parengsime ir pradėsime įgyvendinti strategiją, kurios tikslas – įvertinus Europos ekonomikos skatinimo plano bei nacionalinių planų įgyvendinimo poveikį, padėti Europai susidoroti su ekonominiais, socialiniais ir aplinkosaugos iššūkiais.

Šių ekonominių pertvarkų kontekste nuo kitų metų prasidės intensyvios diskusijos dėl ES biudžeto peržiūros, kuri suteiks pagrindą deryboms dėl kitos (nuo 2014 m.) ES finansinės perspektyvos. Pradėsime diskusijas tiek dėl ES biudžeto išlaidų, tiek dėl pajamų dalies. Sieksime reikiamo finansavimo Ignalinos AE uždarymo pasekmėms likviduoti, Europos infrastruktūrinių jungčių ir tinklų plėtrai, tranzito tarp Kaliningrado srities ir likusios Rusijos Federacijos dalies per mūsų šalies teritoriją vykdymui, kitiems Lietuvos poreikiams tenkinti.
 
Vien ES padedami konkurencingos Lietuvos nesukursime. Būtina formuoti palankų ir pagarbų visuomenės požiūrį į verslumą ir verslininkus, ypač dabar, ekonominių sunkumų metu. Aš tikiu, kad Lietuvos verslo atstovai, prisiimdami finansinę riziką ir atsakomybę, padės Lietuvai iškopti iš duobės.

Todėl valstybės uždavinys- ne tik kaip galima labiau išlaisvinti verslą iš administracinių gniaužtų bei palengvinti mokesčių naštą, bet ir aktyvaus dialogo ir partnerystės pagrindu tobulinti valstybės valdymą.
Mūsų visuomenėje, savo ruožtu, svarbu diegti verslumą bei asmeninę atsakomybę  skatinančias iniciatyvas, prisidedančias prie šalies gerovės.

[Lisabonos sutartis- prielaidos lūžiui]

Žiūrint į priekį, nauji uždaviniai mūsų laukia įsivirtinant „postLisaboninėje“ Europoje. Kaip žinote, gruodžio 1-ąją įsigaliojo svarbiausias pastarojo meto ES projektas – Lisabonos sutartis, pareikalavęs kone dešimtmečio įtempto darbo. Ši sutartis suteikia reikiamas institucines bei politines prielaidas lūžiui. Lūžiui, potencialiai leisiančiam kurti išties bendrą visų šalių narių ir jų piliečių Europą, kurios moto „Vieningi įvairovėje“ taps universaliu ir visuotinai pripažįstamu ES veikimo tarptautinėje arenoje principu.

Kone didžiausia ligšiolinė ES kaip vientiso politinio darinio tarptautinėje arenoje problema buvo vieningos ir efektyvios užsienio politikos nebuvimas. Iš dalies taip nutiko dėl labai elementarios priežasties – nebuvo vienos centralizuotos bendra užsienio politika besirūpinančios ES institucijos. Atsižvelgus į tai, Lisabonos sutartimi buvo sujungtos už šią sritį atsakingos pareigybės ir įkurtas ES Vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai postas. Jam talkins būtent šiam tikslui įkurta naujoji Europos išorės veiksmų tarnyba, atliksianti ES užsienio reikalų ministerijos vaidmenį. Lietuvos tikslas – kad ši nauja ES diplomatinė tarnyba būtų stipri, įtakinga, užtikrintų ES vykdomos politikos nuoseklumą trečiųjų šalių atžvilgiu,  taip pat suteiktų reikalingą paramą ES piliečiams ir įmonėms. 

Antra vertus, Europos išorės veiksmų tarnybos sukūrimas nesuteiks ES Bendrajai užsienio ir saugumo politikai būtino vieningumo ir efektyvumo, jei nepakis kai kurių šalių narių mentalitetas ir nebus išgyvendinta praktika visai ES svarbius klausimus su trečiosiomis šalimis spręsti dvišaliu pagrindu. Todėl svarbiausia - sutelkti pastangas dėl bendros ir vieningos ES užsienio politikos formavimo svarbiausiais šių dienų iššūkių klausimais: dėl santykių su Rusija, energetikos saugumo užtikrinimo, Afganistano atkūrimo, politikos Irano ar Artimųjų Rytų atžvilgiu.

[Globalizacija ir atsakas į ją]

Naujas Europos Sąjungos veidas – tai platesnio globalizacijos proceso išraiška. Norim to ar nenorim, bet globalizacija vis aktyviau veržiasi į mūsų gyvenimus. Kad globalizacijos procesų sąlygomis laimėtume, privalome pasirinkti tinkamą strategiją.

Mano siūloma strategija remiasi aiškia nuostata: tik idėjoms, investicijoms ir prekybai atvira valstybė sugebės sėkmingai naviguoti pasauliniame vandenyne.

Esame prekybos šalis, 2008 metais Lietuvos užsienio prekybos apyvarta sudarė 116 proc. Lietuvos BVP, todėl turime remti laisvąją prekybą ir priešintis protekcionizmui. Tokios nuostatos principingai laikiausi visus šiuos metus, kai ekonominės krizės sąlygomis tiek namuose, tiek ES ar JAV sustiprėjo raginimai spręsti vidines ūkio problemas laisvosios prekybos sąskaita. Nepritariu tokiam požiūriui, nes ES ir pasaulio ekonomikos sulėtėjimo metu mums visiems reikia daugiau, o ne mažiau laisvos prekybos.

Tą patį akcentavau ir santykiuose su Rusija, kai kilo mūsų pieno gamintojų ar transportininkų problemos. Diskriminacinės muitų priemonės, keliami papildomi reikalavimai ar diskriminaciniai muitų mokesčiai mums yra nepriimtini, todėl tokiais atvejais visada ryžtingai ginsime Lietuvos eksportuotojų interesus. Tai šiemet darėme ne tik jau minėtos Rusijos, bet ir Ukrainos atžvilgiu - sugebėjom pasiekti, kad Ukraina panaikintų Lietuvos šaldytuvų gamintoją diskriminavusius padidintus importo muitus, nepradėtų taikyti naujų padidintų importo muitų Lietuvos eksportuojamiems mėsos ir žuvies produktams ir kitų Ukrainos įsipareigojimus pažeidžiančių prekybos apribojimų.

Norėčiau, kad Lietuvos eksportuotojų interesai būtų įvairesni ir kad jie reikštųsi platesnėje geografijoje. Ne paslaptis, kad mūsų verslas linkęs veikti vadinamosiose tradicinėse rinkose. Lietuvos diplomatijos vienas iš tikslų – padėti atrasti ir įsisavinti naujas rinkas.  Šiais metais surengtos verslo ir investicijų misijos į Alžyrą, Turkmėnistaną, Kazachstaną, Azerbaidžaną, Gruziją, Indiją ir Nigeriją. Lapkričio 26 d. mūsų ambasados Londone iniciatyva Lietuvos premjeras ir finansų ministrė pristatė investicijų galimybes daugiau nei šimtui City of London investuotojų.

Panašius „road show“ investuotojams planuojame kitais metais JAV, Saudo Arabijoje ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Šiais metais surengti dvišaliai Lietuvos ir Baltarusijos, Lietuvos ir Rusijos verslo forumai, taip pat labai sėkmingas susitikimas su Kinijos verslo misija. Pagal oficialią Kinijos informaciją, šios kinų misijos metu pasirašytų prekių įsigijimo iš Lietuvos vertė viršija 150 mln. dolerių.

Netrukus mano vizito į Izraelį metu įvyks Izraelio ir Lietuvos verslininkų forumas. Tokie renginiai padeda mums visiems geriau suvokti, kad Lietuva yra vieno didelio „plokščio“ pasaulio dalis ir tik nuo mūsų priklausys, kokią „pyrago“ dalį sugebėsime atsiriekti.

Ilgalaikė Lietuvos ekonominės plėtros strategija turėtų remtis ne 3 milijonų mūsų šalies ar 7 milijonus gyventojų turinčių trijų Baltijos valstybių samprata. Turime žvelgti plačiau: Lietuva – tai 150 milijonų vartotojų Baltijos jūros regiono dalis. Tokia vizija padėtų mūsų valstybei tapti labiau pastebima žaidėja pasaulio ekonomikos žemėlapyje, ypač didelėms atokesnėms šalims, pavyzdžiui, Kinijai ar Indijai. 

Tai įgyvendinti turėtų padėti svarbi Lietuvai ES politikos iniciatyva - Baltijos jūros regiono strategija. Lietuva įsitraukė į Baltijos jūros regiono strategijos rengimą, prioritetą teikiant transporto ir energetikos plėtrai bei inovacijų skatinimui. Lietuvos iniciatyvas ir interesus realizuoti padeda ir tai, kad Lietuva nuo šių metų liepos 1 d. pirmininkauja Baltijos juros valstybių taryboje.

Turėtume siekti, kad Baltijos jūros regionas galėtų tapti laisvo žmonių, prekių ir paslaugų judėjimo zona ne tik tarp ES šalių, bet ir tarp Rusijos regionų, kurie taip pat yra Baltijos jūros regiono dalis. Mūsų pastangos palengvinti vizų režimą Lietuvos ir RF Kaliningrado srities pasienio gyventojams gali tapti pirmu žingsniu šioje srityje.

[ES Rytų partnerystė, Rusija]

Geros kaimynystės principais grindžiama Lietuvos politika šiais metais buvo sustiprinta nauju instrumentu - ES Rytų partnerystės iniciatyva. Lietuva nuosekliai rėmė šios iniciatyvos tikslus: laisvosios prekybos sutarčių bei vizų liberalizavimo perspektyvą su Baltarusija, Ukraina, Moldova, Gruzija, Armėnija ir Azerbaidžanu. Taip pat remiame šių šalių glaudesnį bendradarbiavimą su ES energetikos srityje ir raginame šias šalis diegti gero valdymo praktiką, laikytis žmogaus teisių.

ES Rytų partnerystės teikiamos galimybės leido formuoti trišalį Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos bendradarbiavimą, prie kurio kviesime prisijungti ir Lenkiją.  Vakar ES pristatėme trišalių projektų sąrašą ES Rytų partnerystės programai. Šiuose projektuose daugiausiai dėmesio bus skiriama sienų apsaugai, socialiniam ir energetiniam saugumui, bendram istoriniam ir kultūriniam paveldui. Neseniai Kijeve vykęs trišalis užsienio reikalų ministrų susitikimas buvo jau antras toks susitikimas šiemet, pabrėžiantis bendrą mūsų trijų valstybių praeitį ir bendrus dabarties iššūkius, tokius kaip energetinio saugumo užtikrinimas ir transporto projektų įgyvendinimas.  Manau, tokie susitikimai taip pat pabrėžia mūsų bendrą siekį tvirtinti savo šalių valstybingumą. Baltarusijos ir Ukrainos, Gruzijos ir kitų Rytų partnerystėje dalyvaujančių šalių nepriklausomybė, saugumas ir stabilumas yra ne tik trijų Baltijos valstybių, bet ir visos Europos saugumo ir stabilumo prielaida.

 Be abejones, mus ypač jaudina tai, kaip plėtosis mūsų ir visos ES santykiai su Baltarusija. Lietuvos interesas yra nepriklausoma, stabili Baltarusija, kurioje veikia laisvoji rinka ir kuri žengia atviros demokratinės visuomenės įtvirtinimo link.

Šiemet rezonansiniu diplomatiniu įvykiu tapo Baltarusijos Prezidento Aleksandro Lukašenkos vizitas Lietuvoje. Vizitas rodo Lietuvos nusiteikimą padėti mažinti Baltarusijos saviizoliaciją, jei Baltarusijos valdžia atsižvelgs į ES reikalavimus dėl žmogaus teisių ir laisvių ir laikysis pagarbos kitų valstybių teritorinio integralumo principui.

Tačiau tai nereiškia, kad mes nusigręžiame nuo Baltarusijos opozicijos, nevyriausybinių organizacijų. Ne kartą įvairiomis progomis pabrėžėme, kad Rytų partnerystė turi tapti visų pirma Baltarusijos žmonių nuosavybe, kad projektai turi atverti galimybes miestų ryšiams, pasienio regionų projektams, akademiniams ir jaunimo mainams. Būtent šiems projektams ir skiriama daugiausia dėmesio vakar Europos Komisijai pateiktuose  trišaliuose Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos pasiūlymuose Rytų partnerystės iniciatyvai.

Santykiai su kita kaimyne, Rusija, šiemet taip pat klostėsi dinamiškai. Su Rusija kalbėtis reikia. Gerai žinome iš savo patirties, kad Rusija yra svarbus, bet sudėtingas kaimynas. Tačiau norint kalbėtis, reikalingi komunikaciniai kanalai, kurių per pastaruosius kelerius metus praktiškai nebuvo. Po ilgos pertraukos mes juos vėl užmezgėme,  suaktyvėjo ryšiai su įvairiomis žinybomis – ne tik su RF URM, bet ir muitininkais, transportininkais, dviejų šalių prezidentai kalbėjo telefonu. Parodėme, kad galime dirbti su Rusija, stiprinti konstruktyvius ryšius neatsisakydami nei savo vertybių, nei istorinio teisingumo principų. 
Esame suinteresuoti su kaimynine Rusija plėtoti politinį dialogą, intensyvinti ekonominius, kultūrinius, turistinius ar sportinius ryšius. Tačiau šie ryšiai negali būti naudojami kaip priedanga daryti poveikį Lietuvos vidaus politikai.

[NATO]

Rusija rūpi, be abejo, ne tik mums. Naujasis NATO generalinis sekretorius vienu iš savo veiklos prioritetų iškėlė santykių su Rusija peržiūrėjimą. Kaip tik gruodžio 15-17 d. turi įvykti A.F. Rasmusseno vizitas į Rusiją. Tai ypač aktualu dabar, kai svarstoma nauja NATO strateginė koncepcija ir galvojama apie NATO ateitį, funkcijas ir galimybes efektyviau prisidėti prie globalaus saugumo stiprinimo. Nuo to, kokį tarpusavio supratimą sukurs NATO ir Rusija, nemaža dalimi gali priklausyti ir tarptautinis saugumas.

Mūsų vaidmuo NATO struktūrose ir priimant sprendimus tampa vis svarbesnis. Lietuva jau ne kartą įrodė savo, kaip NATO narės patikimumą ir atsakomybę. Lietuvos dalyvavimas Afganistano misijoje ir vadovavimas Goro provincijos atkūrimo grupei yra labai vertinamas mūsų partnerių. Tai leidžia mums aiškiai ir garsiai kalbėti apie savo interesus ir poreikius NATO viduje. Todėl mes įvardijame būtinybę parengti Baltijos šalių gynybos planus, inicijavome  NATO Karinio komiteto sprendimą pratęsti NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse iki 2014 m. bei aktyviai dalyvaujame NATO strateginio planavimo procesuose. Atkurdami NATO-Rusijos Tarybos veiklą, įtvirtinome principą, kad bus svarstomi ir tie klausimai, dėl kurių šalių nuomonės skiriasi.

[Lenkija]

Viešoje erdvėje dominuojanti tautinių mažumų problematika iškreipia tikrąjį Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo gylį ir mastą. Klausimų dėl tikrosios strateginės partnerystės padėties galėjo kilti ir dėl iki šiol neįgyvendintų infrastruktūrinių transporto ir energetikos projektų. Taip pat ne paslaptis, kad  abiejose šalyse gajūs tam tikri stereotipai apie vienas kitą. 
Plėtodami santykius su Lenkija vadovaujamės nuostata, kad šiandienos mūsų tautų santykiai turi būti grįsti ne XX a. pradžios laikotarpiu susiformavusių stereotipų, o solidarumu ir bendrumu.

Sėkmingas Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas daugiašaliuose formatuose įrodo, kad esame natūralūs partneriai – ir ne tik dėl savo panašios istorinės patirties, bet ir dėl aiškiai apibrėžtos bendrų interesų erdvės užsienio politikos ir Europos Sąjungos reikalų srityse. Mūsų šalių diplomatai reguliariai derina pozicijas klimato kaitos, ekonomikos gaivinimo, pramonės politikos, NATO strateginės koncepcijos, Rytų partnerystės ir kitais klausimais. Abiejų Tautų Respublikos laikais gimusią solidarumo tradiciją siūlau pratęsti kartu rengiantis vadovauti Europai 2011 metais. Su savo kolega Lenkijos užsienio reikalų ministru R. Sikorskiu jau sutarėme derinti Lietuvos ir Lenkijos pirmininkavimo 2011 metais ESBO ir ES darbotvarkes. Tai užtikrintų, kad Europos pasirinktas demokratijos ir solidarumo kelias, kuriame atsižvelgiama į žmonių lūkesčius, bus išlaikytas. Pasinaudodami šia proga, galėsime pakylėti Lietuvos ir Lenkijos santykius į aukštesnį lygį.

[Izraelis]

Kitą savaitę su oficialiu vizitu lankysiuosi Artimuosiuose Rytuose: Izraelyje ir Palestinoje. Tai bus pirmas Lietuvos vyriausybės nario vizitas į Palestiną, paliudijantis, jog nesame indiferentiški Palestinos-Izraelio konfliktui- nesantaikos ir terorizmo židiniui Artimųjų Rytų regione ir už jo. Mes pasisakome už tai, kad dvi valstybės nuspręstų gyventi viena šalia kitos taikoje, raginame nutraukti terorizmo aktus, sveikiname Izraelio žingsnius stabdyti nausėdijų steigimą ir remiame derybų procesą.

 Izraelį, žydų tautą ir Lietuvą sieja ypatingi ryšiai. Lietuviai kartu su žydais taikiai gyveno ilgiausią savo tūkstantmečio istorijos dalį- daugiau kaip šešis šimtus metu šalyje, kurią daugelis žydų vadina savo gimtosios kalbos vardu-Lita, o mūsų sostinę Vilnių- Lietuvos Jeruzale ("Jerushalaim shel Lita"). Vizito metu kartu su Izraelio užsienio reikalų ministru A. Lieberman kalbėsiu Tarptautinėje konferencijoje antisemitizmo tema, aptarsim, kaip tęsti visuomenines ir vyriausybines pastangas stabdyti antisemitizmą, puoselėti istorinę atmintį ir toleranciją.

Naciams okupavus Lietuvą, praradome kone visą daugiau kaip 200 tūkstančių Lietuvos žydų bendruomenę. Praradome savo bendrapiliečius žydus, kurių teises ir laisves savo privilegijomis užtikrino Lietuvos Didysis Kunigaikštis Vytautas dar XV amžiuje. Kaip galėjo atsitikti, kad tuo metu, kai vieni lietuviai, rizikuodami savo gyvybe, gelbėjo žydus, kiti lietuviai nusikalto, pakėlę ranką prieš savo tautiečius žydus?

Priklausau kartai, gimusiai jau po Antrojo pasaulinio karo baisybių, kuri negali būti kaltinama, tačiau privalo nuolat kelti šį klausimą. Istorinės tiesos ir teisingumo šaukiasi ne tik šventa Holokausto aukų atmintis. To reikia ne tiek ir ne tik žydams, bet pirmiausia mums patiems, šiuolaikinės, laisvos, modernios ir demokratinės Lietuvos piliečiams.

Ypač daug interpretacijų pastaruoju metu susilaukė Holokausto ir stalinizmo režimo nusikaltimų vertinimai. Tapatinti skirtingų reiškinių-nusikalstamų režimų neįmanoma. Lietuva, kuri patyrė ir nacizmo siaubą ir stalinizmo represijas, gerbia visus antinacinio pasipriešinimo ir Antihitlerines koalicijos kovotojus- žuvusius ir gyvuosius. Tačiau jeigu nacių nusikaltimus visuotinai smerkia civilizuota žmonija, tai Stalino režimo aukų atminimas ilgą laiką nebuvo ne tik teisiškai, bet ir morališkai įvertintas. Necenzūruota Rytų ir Vidurio Europos tautų ir valstybių istorija ilgą laiką buvo tabu net pačiose nuo stalinizmo nukentėjusiose valstybėse. Todėl nereikia stebėtis, kai kyla tiek daug nesupratimo ir įtampų, kai anksčiau nutylėti faktai keičia vienokį ar kitokį visuomenėje įsigalėjusį istorijos traktavimą.

Ne tik lietuviai, bet ir Lietuvos žydai, rusai ir kitos tautos stalinizmo metais patyrė tas pačias istorines netektis- prievartines deportacijas, žūtį Gulaguose, turto konfiskaciją, persekiojimus dėl savo religijos, kalbos ir kultūros slopinimą.

Todėl tikimės, kad Izraelio Valstybė ir visa plačiai po pasaulį pasklidusi žydų tauta supras ir parems mūsų pastangas bendrai pagerbti visų stalinizmo aukų atminimą, grąžinti istorinę atmintį ir ugdyti jaunąją kartą nepakantumo totalitarizmui dvasia.

Vizitas į Izraelį taip pat bus galimybė pabendrauti ne tik su šalies vadovais, bet ir jaunimu, verslo atstovais, aptarti, kaip atkuriama Vilniaus- Lietuvos Jeruzalės dvasia, grįsta istoriniais lietuvių ir žydų ryšiais, tolerancija, supratimu ir verslumu, kad ji galėtų tarnauti lietuvių ir žydų tautų labui.

[konsuliniai reikalai]

Mieli TSPMI studentai, dėstytojai,

Dažnas LR pilietis diplomatinės tarnybos darbą vertina iš to, kaip jis aptarnaujamas mūsų šalies diplomatinėse atstovybėse. Todėl vienas šios vyriausybės uždavinių buvo pagerinti konsulinių paslaugų teikimą tiek užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams, tiek užsieniečiams, norintiems atvykti į Lietuvą.

Čia esame nemažai nuveikę: sumažinti reikalavimai, teikiant dokumentus dėl paso išdavimo, sprendžiant pilietybės klausimus ir vykdant civilinės būklės aktų apskaitą. Diplomatinės ir konsulinės įstaigos užsienyje jau gali atlikti gyvenamosios vietos deklaravimą, Lietuvos Respublikos piliečių santuokos užsienyje įregistravimą. Nustatėme konsulų „išvažiuojamųjų misijų“ į stambesnes lietuvių bendruomenes tvarką.

Tačiau nusiskundimų dėl konsulinių paslaugų kokybės vis dar yra. Turime užtikrinti, kad konsulinės paslaugos būtų orientuotos į klientą: greitos, kokybiškos, lengvai prieinamos (taip pat ir elektroninėje erdvėje), be perteklinių reikalavimų. Taip pat sieksime, kad būtų supaprastintos ir kitų institucijų  taikomos tvarkos.

Lengvindami atvykimo į Lietuvą sąlygas užsieniečiams, kartu siekėme išplėsti bevizę erdvę Lietuvos piliečiams. Šiemet pavyko pasiekti susitarimus dėl bevizio režimo turistams su Turkija ir Brazilija. Manau, kad paprastesnių ir pigesnių kelionių perspektyvos turėtų ypač atitikti studentų interesus.

Tačiau svarbiausia, ko turime siekti, – tai mandagaus, paslaugaus, o esant reikalui-atjaučiančio Lietuvos piliečių aptarnavimo. Toks požiūris į  diplomatinę tarnybą turi būti pradėtas formuoti mokyklos ir universiteto suole.

[dialogo su visuomene stiprinimas]

Ir pabaigoje norėčiau tarti keletą žodžių apie visuomenės santykį su užsienio politika. Dažnai sakoma, kad Lietuvos žmonėms diplomatija ir užsienio politika yra nei įdomi, nei suprantama. Nemanau, kad taip yra. Užsienio politika nėra atskirta nuo vidaus politikos. Lygiai taip pat ji neturi būti atskirta ir nuo bendrų visos tautos ir visuomenės interesų. Žymus diplomatas ir Nobelio taikos premijos laureatas Henris Kissingeris yra pasakęs: „Jokia užsienio politika – kokia sumani bebūtų – negali būti sėkminga, jei yra sugalvota tik keleto žmonių galvose ir nepaliečia kitų žmonių širdžių.“

Todėl, mano įsitikimu, būtina Lietuvos visuomenę kuo plačiau supažinti su užsienio politikos tikslais, kuo daugiau ekspertų ir interesų grupių įtraukti į diskusijas užsienio politikos klausimais. Tik plečiant visuomenės supratimą apie užsienio politikos problemas ir Lietuvos interesus, galima tikėtis prasmingo atstovavimo nacionaliniams interesams užsienyje.

Ši auditorija ypatinga tuo, kad jūs taip pat esate ar būsite užsienio politikos formuotojai, įgyvendintojai ar ekspertai. Tačiau tam, kad jūs taptumėte išties gerais užsienio politikos žinovais ir pasiektumėte gerų rezultatų gindami Lietuvos nacionalinius interesus, jūs turite ne tik gerai išmanyti procedūras, institucijas ar tarptautines sutartis. Visų pirma, jūs turėtumėte savo širdyse išlaikyti vertybines nuostatas, net savotišką idealistinį tikėjimą jomis. Nes tik taip galima tikėti geresniu ir saugesniu pasauliu, didėjančia Lietuvos gerove ir nuoširdžiai bei atkakliai šito siekti.

Dėkoju už dėmesį.