Naujienos

Visgi, kokie teigiami bebūtų pasiekimai, šiandien jie kiek nublanksta prieš didžiausią dabarties iššūkį – globalią ekonominę krizę.

Galbūt kai kam net atrodytų, kad jeigu nebūtume taip glaudžiai susiję su Europa, sunkmečio padariniai būtų mažesni.

Noriu paprieštarauti. Ekonomines negandas būtų dar sunkiau išgyventi, jei tektų vieniems ieškoti sprendimų. Netgi tokia turtinga šalis, kaip Islandija, krizės palaužta rengiasi prašyti ES narystės.

Dabar išgyventi sunkmetį stengiamės kartu su visa ES. Gal jau girdėjote, kad kovo 13 d. Lietuva pasirašė susitarimą su Europos investicijų banku (EIB) dėl 3,9 mlrd. litų paskolos palankiomis sąlygomis. Pinigai, kurių pirmoji dalis turėtų pasiekti mūsų biudžetą jau balandį, bus panaudoti verslui gaivinti.

Šio mėnesio pradžioje lankydamasis Londone, pristačiau Lietuvos pasiūlymą parengti specialią strategiją Vidurio ir Rytų Europos valstybių finansinei situacijai pagerinti, kad būtų sudarytos geresnės galimybės kredituoti įmones ir verslą. Sieksime, kad ši strategija būtų parengta ir priimta.

Ne tik galimybė palankiai skolinti ES narėms, bet ir ES vidaus rinkos veikimas bei griežta finansinė disciplina išlieka kertiniai ES stabilumo garantai.

Tarp svarbiausių mūsų ateities tikslų išlieka euro įsivedimas, kuris palengvins finansines operacijas su Europa ir pakels pasitikėjimą Lietuvos finansų sistema (o tai susiję ir su galimomis investicijomis, ir netgi su būsto palūkanų norma). Tai būtų didelis palengvinimas sunkmečio sąlygomis.

Taip pat, jau turime galvoti toli į priekį ir dėliotis prioritetus 2014-2020 m. ES programiniam laikotarpiui. Būtina tam sutelkti visos visuomenės pajėgas ir galvoti apie naujoviškus dalykus: inovacijas, modernų žemės ūkį, alternatyvius energijos šaltinius.

Turbūt dauguma Lietuvos gyventojų apie mūsų energetinio saugumo siekius jau žino ne mažiau, nei tie, kurie dirba energetinio saugumo srityje. Mūsų siekis – kad energetikoje, kaip ir kitose srityse, nebūtume izoliuota sala ES.

Šiandien turime savikritiškai pripažinti, kad nespėjome atlikti namų darbų ir užtikrinti, kad 2010 m. uždarius atominę elektrinę būtume visiškai garantuoti dėl elektros tiekimo. Todėl dabar turime itin sparčiai.

Turime nutiesti elektros ir dujų jungtis į kitas ES valstybes. Šią savaitę jau pasiekėme principinį sutarimą dėl 175 mln. eurų ES paramos skyrimo Swedlink projektui įgyvendinti. Šis projektas gali tapti greičiausia galimybe panaikinti energetinę izoliaciją.

Atsivėrus sienoms iš Lietuvos išvyko maždaug dešimtadalis jos gyventojų. Turime spręsti, kaip sumažinti emigraciją ir išlaikyti pastovius ryšius su tautiečiais užsienyje. Dešimtmečius buvome suvaržyti, tad neturime smerkti tų, kurie atsiradus galimybėms keliauti ir dirbti, jomis pasinaudoja. Tačiau turime kartu su išvykusiais siekti, kad Lietuva būtų naudinga jiems, o jie – Lietuvai. Praėjusią savaitę, savo vizito į JAV metu kartu su Amerikos lietuvių bendruomene diskutavau apie Globalios Lietuvos strategiją. Šios strategijos tikslas – siekti tautos vientisumo, sudaryti sąlygas užsienio lietuviams visavertiškai įsitraukti į valstybės gyvenimą ir pritaikyti Lietuvos valstybės politiką globalizacijos sąlygoms. Ketiname pertvarkyti Tautinių mažumų ir išeivijos departamentą prie Lietuvos Vyriausybės, įkuriant Užsienio lietuvių reikalų departamentą prie Užsienio reikalų ministerijos. Tikimės, kad šios priemonės bus efektyvios ir artimiausioje ateityje pajusime jų rezultatus.

Nepastebimai praėję penkeri metai ES mus mokė ir tebemoko vieno svarbaus dalyko: esame ne bedaliai išlaikytiniai, o lygiaverčiai partneriai. Tai, kokia yra ES, lemiame ir mes patys. Svarbu šalies viduje suremti pečius, formuoti savo interesus ir siekti juos įgyvendinti.

Būdami ES, jau įrodėme, kad galime Lietuvos interesus paversti ES interesais. Mūsų diplomatams pavyko pasiekti, kad į atnaujintas Europos Sąjungos-Rusijos derybas dėl strateginės partnerystės būtų įrašyti mums svarbūs klausimai: naftotiekio „Družba“ darbo atnaujinimas, konfliktų Gruzijoje ir Moldovoje sureguliavimas, Rusijos įsipareigojimai Energetikos chartijai, Rusijos bendradarbiavimas su Lietuva, tiriant mums itin jautrias Sausio 13-osios ir Medininkų bylas.

Turime siekti kuo gilesnės ES integracijos, nes tai duos ES naują kvėpavimą ir padarys ją aktyvesne. Ypač svarbu, kad artimiausiu metu įsigaliotų Lisabonos sutartis. Su ja ES taps demokratiškesnė, veiksmingesnė ir skaidresnė ir suteiks galimybę piliečiams aktyviau dalyvauti tiesioginėje institucijų veikloje (pvz. vienas milijonas piliečių galės pasiūlyti europinį teisės aktą). Be to, ši sutartis leis Europai tarptautinėje arenoje kalbėti vienu balsu.

Pasaulis, o kartu ir mes, būsime daug ramesni, jeigu pavyks išlaikyti glaudų ryšį tarp ES, NATO ir JAV. Manau, kad tik toks suderintas tercetas garantuoja ne tik laisvą, saugią, klestinčią Europą, bet ir mažina įtampą visame pasaulyje. Mums reikalinga ir JAV bei NATO saugumo garantijos, ir Europos patirtis saugant demokratines vertybes ir kuriant socialinės gerovės visuomenę bei nacionalinių valstybių ribas peržengiančią rinką.

Turime išlaikyti gerus ES ir NATO santykius su kaimyninėmis šalimis. Solidarumas visada buvo kertinis euroatlantinės bendruomenės akmuo. Lietuva, turėdama rytinę ES ir NATO sieną, supranta poreikį taikiai sugyventi su trečiosiomis šalimis, geranoriškais pagrindais dalijantis demokratijos ir laisvos rinkos sukurtais privalumais. Labai jautri problema mums – Baltarusijos įtraukimas į ES Rytų partnerystės programą. Tai nėra paprastas klausimas, turime iš Baltarusijos valdžios reikalauti gerbti Baltarusijos piliečius, tačiau svarbu, kad mūsų kaimynė nenutoltų nuo Europos bendrijos ir neatsigręžtų vien į Kremlių. Taip pat turime bendradarbiauti ir su Rusijos Kaliningrado sritimi, Ukraina, Gruzija.

Lietuva itin suinteresuota, kad euroatlantinė bendruomenė palaikytų laisvės ir demokratijos idealus bei efektyviai spręstų globalias migracijos, saugumo, energetikos ir aplinkos apsaugos problemas.

Galbūt Lietuvos žmonėms mūsų diplomatai kartais atrodo panašūs į Don Kichotus, mojuojančius ietimis prieš vėjo malūnus, pvz., kai tenka ginti Gruzijos ar Ukrainos pasirinkimą žengti demokratijos keliu. Prisiminkime neseną mūsų šalies istoriją ir dėkingumą tiems, kurie palaikė Lietuvą, pripažino kaip laisvą, nepriklausomą valstybę. Solidarumas, padėjęs Lietuvai tvirtai atsistoti ant kojų, neturi būti šiandien svetimas kiekvienam iš mūsų.

Galiausiai, nors gyvename Europoje, tačiau globalizacijos sąlygomis privalome pažinti, suprasti ir vystyti ryšius su tokiomis sparčiai besivystančiomis pasaulio valstybėmis, kaip Kinija ar Indija, neišleisti iš akiračio Pietų Amerikos, Afrikos.

Nors esame nedidelė tauta, tačiau jau įrodėme, kad galime įtakoti europinius procesus.

Mūsų šalis svariai prisidėjo prie ES Lisabonos sutarties pasirašymo, o prezidentas Valdas Adamkus suvaidino reikšmingą tarpininko vaidmenį ir už tai įtakingo žurnalo „Voice of Europe“ buvo išrinktas metų europiečiu.

Aktyviai dalyvavome Europos kaimynystės politikos stiprinimo ir bendros ES energetikos politikos kūrimo procesuose. Šios sritys ilgainiui tapo bendrijos veiklos prioritetais.

Kaip jau minėjau, solidarumas – vienas svarbiausių mūsų užsienio politikos moralės aspektų. Lietuva 2008 m. spalį įsipareigojo 2009-2010 m. Gruzijos atstatymui skirti 1 mln. eurų. Šį įsipareigojimą prisiėmėme Europos Komisijos ir Pasaulio banko organizuotoje Gruzijos donorų konferencijoje.

Lietuva deleguoja savo piliečius į Europos Sąjungos misijas. Šiuo metu Afganistane, Armėnijoje, Gruzijoje, Moldovoje ir Kosove darbuojasi 33 lietuviai.

Esu įsitikinęs, kad būtent toks rimtas požiūris į tarptautinius įsipareigojimus padėjo mums tapti nuosekliais, solidžiais, principingais ir vertinamais partneriais.

2013 m. mūsų laukia tikrai didelis, atsakingas, bet ir naudingas iššūkis: Lietuva pusmetį pirmininkaus visai ES. Jau nuo šiandien aktyviai tam ruošiamės.

Baigdamas noriu reziumuoti išsakytas mintis. Per penkerius narystės Europos Sąjungoje ir NATO metus mes pasiekėme tikrai nemažai. Ir ateityje privalome aktyviai ir efektyviai pasinaudoti euroatlantinės bendruomenės privalumais:

a) narystė Europos Sąjungoje yra ne tikslas savaime, o tik geras pradinis žingsnis tolimesniam valstybės stiprinimui;

b) tvirtai žengę šį žingsnį, galime toliau tobulinti derybinius gebėjimus, kelti savo reikalavimus ir ieškoti reikiamų partnerių tikslo pasiekimui;

c) turime veikti visi kartu: valdžia ir visuomenė. Kad ir sprendimus priimtume, ir ES procesuose dalyvautume, ir rezultatais mėgautumės visi;

d) būtina, kad ES taptų vis vieningesnė viduje ir plėtotų gerus santykius su pasauliu. Mūsų indėlis šiuose procesuose labai svarbus ir vertingas.

Šiandien, išgyvendami sunkmetį, daugelis lietuvių su baime žiūri į ateitį. Noriu priminti, kad pačiais sunkiausiais gyvenimo laikotarpiais mūsų tauta niekuomet neprarado vilties ir ryžto.

Tiktai kiekvienas turime suprasti, kad sunkmetį įveiksime, tik eidami išvien ir dirbdami kartu, kaip tauta, kartu su visa ES. Kaip tada, kai stovėjome Baltijos kelyje.

Prieš 60 metų, 1949-ųjų vasario šešioliktąją, Jūsų kaimynystėje, Radviliškio rajono Minaičių kaime, iš visos Lietuvos susirinkę partizanų vadai savo deklaracijoje įrašė šūkį - „Atiduok Tėvynei, ką privalai“. Ši deklaracija tapo jų politiniu-teisiniu pagrindu ilgam ginkluotam pasipriešinimui už Lietuvos laisvę. Partizanų vadai suprato, kad laisvės kovotojų jėgos silpsta ir reikia rengtis gyventi ilgalaikės okupacijos sąlygomis. Šio dokumento nuostatos be abejo buvo adresuotos ir ateities kartoms...

Šis šūkis neprarado savo aktualumo ir šiandien. Turime tęsti mūsų senelių ir tėvų pradėtą žygį ir pateisinti jų viltis, kuriant laisvą, nepriklausomą ir orią Lietuvą, atiduoti Tėvynei tai, ką privalome.

To mums visiems ir linkiu. To linkiu ir Panevėžiui.

Ačiū už dėmesį.