Naujienos

LR VYRIAUSYBĖS UŽSIENIO POLITIKOS PRIORITETŲ ĮGYVENDINIMAS

Ekscelencijos,
Gerbiamieji,

Sveikinu visus, susirinkusius į eilinį Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių vadovų susitikimą neeilinėmis aplinkybėmis. Išties, šiandieninė padėtis nėra „business as usual“: sunkmetis lemia, kad Lietuvos diplomatinei tarnybai dvidešimt pirmojo amžiaus uždavinius tenka spręsti, disponuojant dvidešimtojo amžiaus biudžetu.

Noriu padėkoti kolegoms už solidarumą  ir susitelkimą,  įgyvendinant  taupymo priemones, o taip pat už atsidavimą ir  profesionalumą, vykdant sudėtingą ir įvairialypį diplomatinį darbą, kuris neatsitiktinai vadinamas pirmąja šalies gynybos linija. Kertiniais mūsų atsakingos veiklos orientyrais šiuo sunkmečiu išlieka Lietuvos Respublikos Prezidentės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės suformuoti Lietuvos užsienio politikos tikslai.

Pamatinis užsienio politikos tikslas yra saugios ir palankios aplinkos Lietuvos piliečių interesų raiškai ir jų gerovei kūrimas. Šis tikslas apibrėžia ir įprasmina Užsienio reikalų ministerijos misiją – formuoti ir įgyvendinti veiksmingą Europos ir užsienio politiką, užtikrinančią tvarią Lietuvos valstybės raidą, visapusišką jos piliečių saugumą ir gerovę, lietuvybės puoselėjimą ir sklaidą pasaulyje.

Drastiškas finansavimo tarnybai sumažinimas grasina pakirsti mūsų pajėgumą ginti Lietuvos valstybės, piliečių ir verslo  interesus užsienyje. Todėl, įgyvendindami būtinas taupymo priemones, privalome daryti viską, kad išsaugotume Lietuvos diplomatinės tarnybos veiksmingumą ir gebėjimą paveikti tarptautinių partnerių protus ir širdis, užsitikrinti jų paramą Lietuvos pozicijoms tautos saugumui ir gerovei svarbiais klausimais.

Nepaisant sunkmečio  suvaržymų, Lietuva privalo išlikti aktyvi tarptautinės bendrijos narė, sėkmingai konkuruojanti tarptautinėse rinkose, veiksmingai plėtojanti  transatlantinę partnerystę ir stiprinanti pozicijas Europos Sąjungoje, puoselėjanti ES Rytų partnerystę, deramai vykdanti tarptautinius įsipareigojimus, pasirengusi perimti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos ir Europos Sąjungos pirmininkavimo naštą, pajėgi atskubėti į pagalbą savo piliečiams, visada ir visur, kur to prireiktų.

Kolegos,

Sunkmečio sąlygomis vertybiniai principai yra ypač svarbus moralinis ramstis mūsų tarnybai.  Priimdami diplomato priesaiką, mes prisiimame ir išskirtinę atsakomybę tarnauti tautai ir Tėvynei. Užsienio partneriams mes esame Lietuvos balsas ir veidas; pagal mūsų profesionalumą ir žmogiškąsias savybes neretai sprendžiama  apie visą tautą ir šalį. Šios milžiniškos atsakomybės negalime pamiršti nė sekundei.

Todėl visi mūsų veiksmai ir sprendimai turi būti orientuoti į kokybę ir rezultatus. Į privilegiją ir  atsakomybę tarnauti tautai ir Tėvynei privalome atsakyti besąlygišku tarnybos pasišventimu, kompetentingumu, solidarumu, profesionalumu ir efektyvumu.

Tarptautinės krizės ir iššūkiai nepripažįsta argumentų dėl apkarpyto biudžeto. Šiandien Lietuvos diplomatijai keliami uždaviniai darosi vis įvairesni, reikalaujantys kokybiškai naujų kompetencijų ir žinių. Turime būti tikri visų galų meistrai, disponuojantys išskirtinai plačiomis ekspertinėmis žiniomis ir pajėgūs profesionaliai derėtis visais tarptautinės darbotvarkės klausimais: nuo ginkluotės ir nusiginklavimo, regioninių konfliktų sprendimo, klimato kaitos, naujausių pasaulį užpuolusių epidemijų, kibernetinio terorizmo iki perdavimo linijų ir vamzdžių, pieno eksporto, prie sienos įstrigusių vežėjų ar piratavimo palei Afrikos krantus problemų.  Šiuolaikiniame pasaulyje problemas spręsti reikia čia ir dabar. Kiekviena uždelsta diena reiškia didžiulius nuostolius, o kartais ir prarastas gyvybes.

Kaip suktis, kai numatomas ateinančių metų biudžetas žada būti 1998 metų lygio? Derybose dėl galutinės biudžeto išraiškos kovojame, kad taip neatsitiktų. Tačiau akivaizdu, kad reikia naujai įvertinti mūsų veiklos patirtį ir patikslinti veiklos prioritetus taip, kad riboti ištekliai pakliūtų būtent ten, kur jie duos svariausius rezultatus ir didžiausią naudą žmonėms ir valstybei.

Pradėkime nuo ten, kur labiausiai skauda,- šalies ekonomikos. Sunkmečio sąlygomis gyvybiškai svarbu, kad Lietuvos ekonomika kuo greičiau atsigautų. Mes, diplomatai, privalome sutelkti visas jėgas ir padėti valstybės ekonomikai įveikti sunkmečio pasekmes: pristatydami ir aktyviai propaguodami šalies ūkio konkurencingumą, atvirumą inovacijoms ir investicijoms, gindami laisvos prekybos principus ir užtikrindami jų įgyvendinimą santykiuose su visais prekybos partneriais. Turime veiksmingai ir kūrybingai reaguoti į globalizacijos atveriamas galimybes ir pasinaudoti jomis, įtvirtinant Lietuvą pasaulyje ir atveriant ją žinių, inovacijų ir geriausių patirčių sklaidai.

Turime vykdyti aktyvią  ekonominę diplomatiją, užtikrinančią ekonominių ryšių su tradiciniais partneriais plėtrą ir atveriančią naujas rinkas. Iš šiemet nuveiktų darbų norėčiau paminėti „Barclays“ banko atėjimą į Lietuvą, „Euler Hermes“ paskolų draudimo lygio pakeitimą, Lietuvos vežėjų problemų su Rusija sprendimą. Surengtos verslo ir investicijų misijos į Alžyrą, Turkmėnistaną, Kazachstaną, Azerbaidžaną ir Gruziją. Artimiausiu metu įvyks susitikimas su Kinijos verslo misija. Planuojami dvišaliai  Lietuvos ir Baltarusijos, Lietuvos ir Rusijos verslo forumai, verslo misijos į Indiją ir Nigeriją.

Aktyviai veikdami Rytų kaimynystės erdvėje, skatinsime Lietuvos verslo ryšius su regiono šalimis, prekybos ir abipusių investicijų augimą. O mūsų iniciatyva įsteigtuose verslo klubuose, forumuose, ekonominėse konsultacijose ir atitinkamais susitarimais darysime viską, kad apsaugotume Lietuvos verslo interesus.

Itin glaudžiai susiję su šalies ekonomikos atsigavimu yra saugaus, nenutrūkstamo ir prieinamo energijos tiekimo šaliai klausimai. Lietuvos energetinis saugumas- tai ilgalaikis prioritetas, kuriam būtina Europos Sąjungos ir regiono partnerių politinė ir finansinė parama. Turime nuosekliai įgyvendinti Baltijos valstybių energetikos jungčių planą ir sudaryti praktines sąlygas numatytoms infrastruktūros jungtims realizuoti. Lietuva šiais metais jau užsitikrino ES šalių bei EK finansinę paramą, siekiančią 175 mln. eurų, jungčiai su Švedija finansuoti. Turime taip pat siekti, kad būtų užtikrintas sklandus AE strateginių partnerių bendradarbiavimas; tęsti potencialių investuotojų ir technologijų paiešką suskystintų gamtinių dujų terminalo projektui.

Kitas mūsų veiklos prioritetas – įgyvendinti veiksmingą Lietuvos Europos politiką. Lietuvos veiklą ES geriausiai atspindi 2009 m. gegužės mėn. paskelbtas „penkių uždavinių“ planas: 1. Euro įvedimas; 2. Energetinio saugumo užtikrinimas; 3. Ekonomikos konkurencingumo didinimas: atvirumas idėjoms, investicijoms, prekybai; 4. Saugios ir nuspėjamos geopolitinės aplinkos kūrimas; 5. Lietuvos pirmininkavimas ES 2013 m.

Mes, diplomatai, esame tiesiogiai atsakingi už tai, kad būtų paisoma Lietuvos interesų svarstant ir priimant bendrus Europos Sąjungos sprendimus. Tam turime toliau plėtoti glaudžius dvišalius santykius su įtakingomis Europos Sąjungos valstybėmis, su Europos Sąjungai 2010 metais pirmininkaujančiomis Ispanija ir Belgija, kaimyninėmis Lenkija, Šiaurės ir Baltijos šalimis. Vienas artimiausių uždavinių- Baltijos jūros regiono strategijos patvirtinimas spalį vyksiančio Europos viršūnių susitikimo metu. Toliau sieksime mobilizuoti kitų ES valstybių politinę paramą dėl totalitarinių režimų nusikaltimų įvertinimo ES lygiu.

2010 metais tęsime aktyvią Rytų kaimynystės politiką. Remdami  regiono šalių reformas, ypatingą dėmesį skirsime projektams, priartinantiems šias šalis prie ES standartų. Sieksime, kad regiono valstybės su Europos Sąjunga būtų susietos kokybiškai naujomis partnerystės ir bendradarbiavimo sutartimis, sukuriančiomis sąlygas laisvam prekių ir paslaugų judėjimui, vizų režimo palengvinimui, bendriems ekonominio, politinio, kultūrinio bendradarbiavimo projektams. Padėsime Ukrainai, Gruzijai ir kitoms NATO narystės siekiančioms šalims įgyvendinti praktinius suartėjimo su Aljansu žingsnius.

Vienas aktualiausių uždavinių- užtikrinti, kad Europos Sąjunga ir Baltarusija pasinaudotų naujai atsivėrusiomis dialogo Rytų partnerystės kontekste galimybėmis. Tokie projektai, kaip EHU veikla Vilniuje, yra praktinis Lietuvos įnašas formuojant Baltarusijos ateities politinį elitą.

Tarp svarbiausių prioritetų išlieka konstruktyvaus ir principingo bendradarbiavimo su Rusija paieškos. Tokiu konstruktyviu ir principingu bendradarbiavimu laikome abiem pusėms naudingus ekonominius ir kultūrinius ryšius, demokratinėmis vertybėmis, tiesa ir teisingumu grįstą dialogą, Lietuvos draugų ir bendraminčių būrio Rusijoje didėjimą. Įvertinus pastarųjų savaičių įvykius (Lietuvos vežėjų problemos, įvežamos pieno perdirbimo įmonių produkcijos ribojimas), matyti, kad bendradarbiavimo su Rusija paieškos nėra lengvas procesas. Kita vertus, iš to, kaip buvo sprendžiamos kilusios problemos, matyti, kad Rusija yra atvira sprendimų paieškoms. Tas paieškas tęsime jau artimiausiu metu surengdami TVK posėdį, bendrus verslo, partnerystės ryšių  forumus, kurie skatintų abipusį pasitikėjimą, ypač verslo srityje, ir plėtotų viešas diskusijas istorinio teisingumo klausimais. Tęsime tikslinius vystomojo bendradarbiavimo projektus, tokias kaip  „Misija Sibiras“.

Dvišaliame dialoge išlieka svarbus Karaliaučiaus srities klausimas. Siekiame tolesnio abipusio vizų režimo palengvinimo su šia sritimi, rūpinamės paveldo apsaugos, lituanistikos studijų Karaliaučiuje klausimais.

Transatlantinis bendradarbiavimas didina Lietuvos piliečių saugumą ir gerovę, sudaro palankias sąlygas visavertei valstybės ir visuomenės raidai. Tam, kad Lietuva išliktų veiklia ir solidaria transatlantinės bendrijos nare,  turėsime toliau aktyviai dalyvauti priimant svarbiausius transatlantinių struktūrų sprendimus, palaikyti veiksmingus ryšius su JAV ir NATO ir remti tolesnį Aljanso stiprinimą, ką turime atspindėti naujoje NATO strateginėje koncepcijoje. Sieksime užtikrinti tolesnį NATO ir JAV buvimą regione, įskaitant Baltijos šalių oro erdvės policijos misijos pratęsimą iki 2014 metų, karinio mokymo ir pratybų Baltijos valstybių teritorijoje tęstinumą. Tikimės pratęsti Lietuvos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse karinėse operacijose mandatą ir dalyvavimą civilinėse misijose; toliau vykdysime Afganistano Goro provincijos vystymo projektus. Prieš savaitę priimta Lietuvos veiklos Afganistane strategija. Mūsų pastangos rasti užsienio donorų, kurie finansuotų Lietuvos vykdomus Goro provincijos atkūrimo projektus, jau davė pirmuosius rezultatus (Japonija).  

Kolegos,

Kaip žinia, URM perima atsakomybę už šalies politikos užsienio lietuvių atžvilgiu įgyvendinimą. Mūsų uždavinys- net ir sunkmečio sąlygomis sudaryti palankiausias sąlygas užsienio lietuviams dalyvauti Lietuvos gyvenime, burtis į bendruomenes, saugoti ir puoselėti lietuviškumą. Įgyvendindami „Globalios Lietuvos“ viziją, prisidėsime prie integralios politinės tautos, kurią vienija šiuolaikinė Lietuvos valstybė, kūrimo. Šiame kontekste raginu diplomatines atstovybes diegti ir puoselėti partnerystės ryšius su vietos lietuvių bendruomenėmis.

Vienas akivaizdžiausių užsienio lietuvių sąlyčio su Tėvyne taškų- konsulinės paslaugos. Čia esame nemažai nuveikę: sumažinti reikalavimai, teikiant dokumentus dėl paso išdavimo, sprendžiant pilietybės klausimus ir vykdant civilinės būklės aktų apskaitą. Diplomatinės ir konsulinės įstaigos užsienyje jau gali atlikti gyvenamosios vietos deklaravimą, Lietuvos Respublikos piliečių santuokos užsienyje įregistravimą. Nustatėme konsulų „išvažiuojamųjų misijų“ į stambesnes lietuvių bendruomenes tvarką.

Tačiau nusiskundimų dėl konsulinių paslaugų kokybės išlieka. Turime užtikrinti, kad konsulinės paslaugos būtų orientuotos į klientą: greitos, kokybiškos, lengvai prieinamos (taip pat ir elektroninėje erdvėje), be perteklinių reikalavimų. Taip pat sieksime, kad būtų supaprastintos ir kitų institucijų  taikomos tvarkos.

Gerbiamieji,

Mūsų darbo sėkmė priklauso ir nuo visuomenės informuotumo užsienio politikos klausimais. Šiuo tikslu vykdome elektroninės komunikacijos  projektus (www.diplomatėnai.lt, „Diplomatija nuotraukose“ ir pan.); glaudžiai bendradarbiaujame su naujai įsikūrusiu Užsienio politikos forumu ir kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis, Lietuvos aukštojo mokslo įstaigomis, skatindami studentus ir moksleivius domėtis Lietuvos užsienio politikos klausimais. Visa tai padeda ugdyti aktyvią pilietinę visuomenę, įtraukti ją į valstybės užsienio politikos formavimą ir įgyvendinimą.

Todėl norėčiau paraginti kolegas ambasadorius, diplomatus aktyviai įsitraukti į dialogą su visuomene, lankyti savo (ir ne vien) kraštus, buvusias mokyklas, dalyvauti rotušės tipo susitikimuose, kad visuomenė iš pirmų lūpų išgirstų apie kasdienį diplomatų darbą ir problemas. Tai sukurtų papildomą kanalą bendrapiliečiams išsakyti nuomonę, pasiūlymus dėl jiems rūpimų Lietuvos užsienio politikos klausimų ir, tikiuosi, padėtų išsklaidyti vis dar gajus mitus apie „lengvą“ diplomato duoną.

Atskirai noriu paminėti specifinius Lietuvos diplomatinės tarnybos uždavinius, nuo kurių sėkmės nemažai priklausys geras Lietuvos vardas ir tarptautinis autoritetas, o kartu ir užsienio partnerių supratimas sprendžiant Lietuvai svarbius tarptautinės darbotvarkės uždavinius. Kalbu apie jau prasidėjusius ir būsimus pirmininkavimus. 2009- 2010 m. pirmininkaujame Baltijos jūros valstybių tarybai, 2009-2011 m. – Demokratijų bendrijai. Ruošiamės dviems itin svarbiems pirmininkavimams– ESBO (2011 m.) ir ES (2013-2014m.). Valstybės institucijų gebėjimas lanksčiai reaguoti į pirmininkavimų iššūkius, atsakingas ir kruopštus parengiamasis darbas- net ir  sunkmečio sąlygomis-  yra būtinas, kad toliau stiprėtų Lietuvos tarptautinis autoritetas ir tarptautinė pozicija.

Gerbiamieji,

Artėjant šiems diplomatinės tarnybos gebėjimų išbandymams, sunkmečio iššūkis yra ypač skausmingas, verčiantis ieškoti brandžių kompromisų, kaip suderinti darbų gausą su labai ribotomis finansinėmis galimybėmis.

Dėl sunkmečio šiemetinis URM biudžetas jau apkarpytas. Finansų ministerijos siūlomas mūsų 2010 metų biudžetas būtų dar 39,7 proc. mažesnis, lyginant su šiuometiniu biudžetu, ir tesiektų 110,3 mln. Lt. Tai yra, jis grįžtų į 1998-1999 metų- kai dar nebuvome ES ir NATO nariais- lygį.

Kaip tokiomis aplinkybėmis pajėgtume išlaikyti veiksmingą ir įtakingą diplomatinę tarnybą? Vienas kelių- panaudoti sunkmečio iššūkį atsinaujinti, atsikratyti mąstymo ir veiklos stereotipų, pasenusių nelanksčių ir rutininių praktikų, diegti naujus, nestandartinius sprendimus optimizuojant diplomatinę tarnybą ir sunkmečio sąlygomis užtikrinant aukščiausią jos kokybę.

Tokio  atsinaujinimo vardan pradėkime nuo naujų diplomatinės tarnybos veiklos principų. Pirmiausia turime išgryninti ir naujai apsibrėžti diplomatinės tarnybos prioritetus; specializuoti diplomatinių atstovybių veiklą pagal aktualiausius Lietuvos interesus atskirose šalyse/regionuose; užtikrinti, kad mūsų veikla būtų orientuota į rezultatus. Būtina radikaliai peržiūrėti ir optimizuoti diplomatinių atstovybių išlaidas; užtikrinti, kad  turimas ir valdomas turtas būtų kuo veiksmingiau naudojamas. Turime mobilizuoti žmogiškuosius išteklius darbui sunkmečio sąlygomis, išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus ir toliau kelti jų kvalifikaciją atsižvelgiant į tarnybos poreikius krizės sąlygomis. Pagaliau, turime peržiūrėti šiuo metu vykdomas funkcijas ir atsisakyti perteklinių reikalavimų (pvz., tam tikrų ataskaitų, pažymų), dalį paslaugų  perkelti į elektroninę erdvę; toliau paprastinti reikalavimus teikti konsulines paslaugas. 

Mieli kolegos,

Ilgametis JAV respublikonų senatorius Phil Gramm yra pasakęs: „Biudžeto subalansavimas- panašiai kaip patekti į rojų: visi nori ten patekti, bet niekas nenori daryti to, kas juos į rojų nuvestų.“ Gerbiamieji,  valstybės biudžeto subalansavimas ir skausmingos taupymo priemonės yra neišvengiamos. Tikiu, kad pasitelkę minėtus principus ir tarnybos sukauptą patirtį, gebėsime priimti tinkamiausius, racionaliausius taupymo sprendimus, leidžiančius sunkmečio  sąlygomis užtikrinti deramą Lietuvos Respublikos ir mūsų bendrapiliečių interesų apsaugą. Kito pasirinkimo nei taupyti mes neturime. Tačiau mes turime kitokį pasirinkimą: dirbti taip, kad niekam nekiltų klausimų dėl diplomatinės tarnybos svarbos ar reikalingumo.

Dėkoju už dėmesį.