Naujienos

Gerbiami Seimo nariai, seminaro dalyviai, garbūs svečiai, Ponios ir Ponai,

Visų pirma leiskite padėkoti Ukmergės merui Algirdui Kopūstui ir šio naujam gyvenimui prikelto puikaus pastato šeimininkams už galimybę šiandieną būti tokioje ypatingoje vietoje – Taujėnų dvare.

Man taip pat labai malonu, kad šiandien čia dalyvauja ir mane delegavusios partijos – TS–LKD – partijos Ukmergės skyriaus pirmininkė Janina Galiauskienė

Dėkoju visiems seminaro dalyviams, susirinkusiems čia bendrai diskusijai apie Baltijos jūros regiono plėtros perspektyvas, Lietuvos vietą šiame regione ir galimą mūsų įnašą stiprinant bendradarbiavimą jame.

Taip pat norėčiau padėkoti Europos Komisijai ir ES pirmininkaujančiai Švedijai, kurių ypatingų pastangų dėka atsirado ES Baltijos jūros regiono strategija - unikalus instrumentas, sukursiantis papildomas regioninio bendradarbiavimo galimybes ir padėsiantis bendrai spręsti visam regionui aktualius klausimus.

Gerbiamieji,

Naudodamasis proga, norėčiau su Jumis pasidalinti savo vizija, kaip ES Baltijos jūros strategija galėtų prisidėti, kad mūsų regionas taptų vienu patraukliausių ir konkurencingiausių globalios rinkos regionų.

Pirma. Bene svarbiausia sritis, kurioje regiono šalys gali daug pasiekti veikdamos kartu – tai ekonomikos ir technologijų pažanga bei inovacijos. Šie ramsčiai gyvybiškai svarbūs sprendžiant nūdienos iššūkius – kalbu apie mūsų verslo įmonių produktyvumo ir konkurencingumo didinimą, alternatyvių energijos šaltinių panaudojimą, naujų darbo vietų kūrimą.

Prielaidos tam yra – regionas išsiskiria aukštais valstybių konkurencingumo įvertinimais (Šiaurės šalys ir Vokietija - pirmame dešimtuke iš 133 šalių; 3 Baltijos šalys ir Lenkija - nuo 35 iki 68 vietos; Lietuvos rodiklis – 53), dideliu ekonomikų atvirumo laipsniu, aukštais standartais švietimo srityje. Regiono Šiaurės šalių vardas šiandieną gretinamas su itin modernių, naująsias technologijas sparčiai diegiančių valstybių įvaizdžiu. Nuoširdžiai tikiuosi, kad greitu laiku tai bus viso regiono įvaizdis. Tam svarbu efektyviai išnaudoti regioninio bendradarbiavimo potencialą, plėtoti mūsų kompanijų, tyrimo institutų ir universitetų bendradarbiavimą, panaudojant įvairius Baltijos jūros regiono strategijos instrumentus ir projektus.

Vienas iš puikių geros praktikos pavyzdžių – mūsų Biotechnologijos instituto kartu su danais ir vokiečiais pradėtas „Sveikatos regiono“ projektas. Profesoriui Griniui ir jo kolegoms norėčiau palinkėti kuo geriausios kloties įgyvendinant šį projektą.

Esamas regiono potencialas teikia geras galimybes plėtoti bendradarbiavimą mokslo, studijų ir verslo klasterių steigimo srityje. Šiame kontekste nemažai galimybių suteiks Ūkio ministerijos kartu su Švedijos partneriais vykdomas projektas.

Žinau, kad šiame seminare buvo nemažai kalbama apie projektų finansavimo galimybes. Norėčiau tik dar kartą akcentuoti, kad 2007-2013 m. moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai planuojama skirti vieną dešimtadalį visos Lietuvoje gaunamos ES struktūrinių fondų paramos, t. y. daugiau nei 2 milijardus litų. Labai svarbu tinkamai išnaudoti šią paramą.

Antra. Asmeninių ryšių stiprinimas, bendradarbiavimas per sieną. Gerai pamename, kaip atkūrę nepriklausomybę ieškojome kuo platesnių ryšių ir bendradarbiavimo galimybių su Vakarų partneriais. Natūralu, kad pirmiausia šiuos ryšius pradėjome megzti Baltijos jūros regione.

Manau, kad reikia gilinti mūsų bendradarbiavimą su Rytų kaimynais – Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos žmonėmis. Nors ES Baltijos jūros regiono strategija yra vidinė ES strategija, akivaizdu, kad jos įgyvendinimo sėkmė sunkiai įmanoma be šių šakių aktyvaus įsitraukimo, ir ypač transporto, inovacijų, ekonomikos, turizmo srityse.

Tai ne tik didelės rinkos mūsų produktams, bet ir natūrali erdvė demokratijos sklaidai. Strategija atvers platesnes galimybes bendrauti ir bendradarbiauti, megzti kuo daugiau verslo, kultūros, mokslo, švietimo ryšių, keistis patirtimi, skatinti jaunosios kartos dialogą.

Šiame kontekste paminėtinas labai reikšmingas Strategijos veiksmų plano projektas, kurio įgyvendinimas patikėtas Lietuvos jaunimo organizacijų tarybai - įsteigti „Jaunimo resursų centrą“, kurio pagalba bus plėtojamas įvairių jaunimo organizacijų bendradarbiavimas ne tik tarp regionui priklausančių ES valstybių, bet ir su Rusija, Baltarusija, Ukraina, Pietų Kaukazu.

Trečia. Išskirčiau ir mūsų bendrą atsakomybę už energetinį saugumą. Į priekį judantis Baltijos energetikos jungčių plano įgyvendinimas, leisiantis įsijungti į Europos energetikos sistemas, - tai mūsų neatidėliotinas prioritetas, reikalaujantis vieningų Baltijos valstybių pastangų, bendros atsakomybės suvokimo ir pasitikėjimo vieni kitais. Kaip jau girdėjote, Baltijos jūros strategijos kontekste Lietuvai priskirta ypač svarbi atsakomybė – vadovauti atliekant šio plano įgyvendinimo monitoringą.

Energetikos srityje esame suinteresuoti perimti didžiulę Šiaurės šalių patirtį panaudojant atsinaujinančius energijos išteklius. Postūmis „žaliosios“ energetikos vystymui regione yra ir vienas iš mūsų pirmininkavimo Baltijos jūros valstybių taryboje prioritetų.

Ketvirta. Baltijos jūros strategija padės sumažinti mūsų atskirtį transporto infrastruktūros jungčių srityje ir padaryti regioną patikimais vartais tarp Rytų ir Vakarų. Kartu su Švedija koordinuodami prioritetinę transporto sritį, turėsime galimybę suteikti postūmį prioritetinių Trans-europinių transporto tinklų projektų įgyvendinimui – Rail Baltica, Via Baltica, Rytų-Vakarų transporto „žaliojo“ koridoriaus kūrimui, kuriam skirta apie 6 mln. eurų ES finansinės paramos. Tikiu, kad šis projektas sudarys geras prielaidas Baltijos jūros regiono valstybėms tapti svarbiomis partnerėmis visos Europos Sąjungos išorės prekyboje su Azijos šalimis.

Labai svarbi ne tik ekonominė transporto projektų nauda, bet ir jų kultūrinė bei socialinė reikšmė – atsiveriančios naujos galimybės žmonėms laisvai ir patogiai keliauti, bendrauti ir bendradarbiauti verslo, kultūros, turizmo ir kitose srityse.

Ir pabaigai – norėčiau atskirai paminėti turizmą. Rugsėjo pabaigoje Vilniuje įvykusiame Baltijos jūros šalių turizmo forume kalbėta, kaip į regioną pritraukti didesnius turistų srautus, kaip sukurti patrauklų ir konkurencingą turistinį vienetą, galintį konkuruoti su Viduržemio bei Juodosios jūros regionais. Šiame kontekste ypatingą vietą galėtume skirti turizmui kaimo vietovėse, didinant susidomėjimą natūralia aplinka bei kultūros paveldu.

Gerbiamieji,

Atsižvelgdamas į visus šiuos dalykus, norėčiau dar kartą pabrėžti mūsų bendrų ir kryptingų veiksmų bei bendros vizijos svarbą. Baltijos jūros strategija šiame kontekste įgyja didžiulę prasmę.

Tikiu, kad šiandieninis seminaras turėjo nemažai praktinės naudos, ir nuo šiol, savo ministerijose, universitetuose, savivaldybėse, verslo įmonėse planuodami ir įgyvendindami įvairius projektus ir naudodami ES fondų lėšas, turėsite galvoje ir Baltijos jūros strategiją.

Leiskite palinkėti Jums kuo didžiausios sėkmės ateities darbuose. Būkite novatoriški, būkite kūrybingi ir žvelgiantys į priekį, susitelkite bendriems tikslams ir rezultatams.

Ačiū už dėmesį