Naujienos

Gerbiami parlamentarai,
Ponios ir ponai,

Quo vadis? Šis klausimas kyla kaskart, kai bandome įvertinti nueitą kelią ir įžvelgti ateities perspektyvą. Baltijos valstybių geopolitinė padėtis ir istorinė patirtis verčia mus nuolat ieškoti to teisingo kelio, kuriuo eidami galėtume užsitikrinti saugią ir tvarią politinę, ekonominę, dvasinę ir kultūrinę aplinką ir gerovę.

Prieš 20 metų Baltijos valstybes vienijo bendras tikslas – nepriklausomybės atkūrimas ir svetimos kariuomenės išvedimas. Po jo sekė sunkaus darbo integruojantis į Euroatlantines struktūras laikotarpis, kurio metu buvo ir bendrų pastangų, ir deklaracijų apie vienos ar kitos Baltijos valstybės siekius atskirai integruotis į ES ar NATO.

Per 20 atkurtos nepriklausomybės metų Baltijos valstybės pasiekė labai daug: laisvosios rinkos pagrindais pertvarkė savo ekonomikas, įtvirtino demokratiją, tapo ES ir NATO narėmis.

Kokiais laimėjimais Baltijos valstybės galės didžiuotis po 20 metų?

Strateginis Baltijos šalių vidaus politikos uždavinys –sukurti palankią aplinką plėtoti žmonių materialinę ir dvasinę gerovę, besiremiančią tokiais ramsčiais kaip saugi ir atvira visuomenė, dėmesys kultūriniam paveldui ir švariai aplinkai bei konkurencinga, žiniomis paremta ekonomika.

Baltijos valstybių ateitis ir jų gerbūvis didžia dalimi priklausys nuo mūsų vyriausybių sprendimų ir darbų bei  visuomenes susitelkimo. Tačiau nemažiau svarbi yra išorės dimensija.

Turime kurti atvirą glaudaus ir konstruktyvaus bendradarbiavimo ir žmonių bendravimo erdvę visame Baltijos jūros regione, įtraukdami kaimyninius Rusijos regionus ir Baltarusiją, skleisdami demokratijos, įstatymų viršenybės, žmogaus teisių ir laisvių vertybes, skatindami diskusiją apie istorinį teisingumą.

Baltijos valstybėms įstojus į ES, regioninio bendradarbiavimo regione svarba nesumenko. Atvirkščiai, naujoji ES Baltijos jūros regiono strategija sukuria naujas šio bendradarbiavimo galimybes. Ši strategija, drauge su Rytų partnerystės iniciatyva, - tai unikalūs instrumentai įgyvendinti tikrą ir gilią regiono integraciją, kuri sukurtų visiškai naują Baltijos regiono kokybę. Kartu galime pasiekti, kad sparčiai besivystantis, atviras ir modernus Baltijos jūros regionas taptų vienu patraukliausių ir konkurencingiausių globalios rinkos regionų, tarptautinių ekonominių ir prekybinių ryšių traukos centru ir jungtimi.

Per artimiausius 20 metų turėtume efektyviai išnaudoti regiono valstybių bendradarbiavimo potencialą mokslinių tyrimų ir inovacijų, žinių visuomenės kūrimo srityje. Ją kartu su Baltijos valstybių energetikos ir transporto infrastruktūros integravimu į Europos tinklus laikyčiau vienais svarbiausių rengiamos ES Baltijos jūros strategijos prioritetų. Bendri regiono projektai ne tik padės sumažinti fizinius atstumus tarp žmonių, tačiau paskatins kūrybingumą, novatorišką mastymą, idėjų ir žmonių mobilumą.

Baltijos Jūros valstybių bendradarbiavimas Lietuvos, Latvijos ir Estijos piliečiams taip pat atveria platesnes galimybes bendrauti ir bendradarbiauti su kaimynėmis. Pirmiausiai su ES ir NATO narėmis - Šiaurės šalimis, Lenkija, Vokietija, o taip pat ir su Rytinėmis kaimynėmis – Rusija ir Baltarusija.  

Baltijos valstybių bendradarbiavimo struktūros, pirmiausia Baltijos Asamblėja, išplečia galimybes dalintis demokratinėmis vertybėmis ir laisvosios rinkos principais su pastarųjų valstybių piliečiais. Tai padaryti galime stiprindami pasienio bendradarbiavimą, plėtodami žmonių ryšius, ypač jaunosios kartos dialogą bei skatindami laisvą asmenų judėjimą. Baltijos jūros valstybes turi sujungti ne vien infrastruktūra, bet ir vertybės, kurių pagalba turime kurti bendrą Baltijos jūros regiono identitetą.

Įgyvendinant šiuos uždavinius, ypatinga vieta tenka Karaliaučiaus sričiai. Dėl savo geografinės ir geopolitinės  padėties, Karaliaučiaus sritis turi natūralų bendradarbiavimo su ES potencialą, todėl Karaliaučiaus sritis galėtų tapti ES ir Rusijos suartėjimo ir bendradarbiavimo erdve ir modeliu.

Suprantama, kad glaudesnio bendradarbiavimo su kaimynais pagrindas yra pagarba tarptautiniams įsipareigojimams.

Kalbėdami apie pasitikėjimo atmosferos kūrimą Baltijos regione, privalome ypatingai akcentuoti istoriniais saitais su Baltijos šalimis, o ypač Lietuva, susijusią Baltarusiją. ES Rytų Partnerystės politika atveria vartus rytinių kaimynių ir ES suartėjimui. Ji atveria galimybę Baltarusijai įtvirtinti savo europietiškas šaknis ir plėtoti glaudesnius ekonominius ir politinius santykius su ES. Tačiau pilnavertė Baltarusijos partnerystė su ES bus įmanoma tik tada kai nebeliks politiškai motyvuotų suėmimų, kai bus sukurtos lygiavertės sąlygos politinių partijų konkurencijai,  kai bus išaiškintos dingusių asmenų aplinkybės, o nusikaltėliai ir organizatoriai nubausti. ES reikalavimai nėra dirbtinai sukurti Baltarusijai, nes pagarba žmogaus teisėms, įstatymo viršenybei ir demokratija yra pagrindiniai principai, kuriais ES vadovaujasi plėtodama savo išorės santykius. Natūralu, kad ES tikisi iš Baltarusijos, jog ji laikysis minėtų principų, kaip kad ir tai, jog Rytų partnerystėje dalyvaujančios šalys gerbs viena kitos teritorinį vientisumą.

Antra vertus, Baltijos valstybių patirtis įgyvendinant ir perkeliant ES teisėkūrą į nacionalinę teisę yra aktuali ir svarbi Juodosios jūros regiono šalims: ES kandidatei Turkijai bei Ukrainai, Moldovai ir Gruzijai – valstybėms, kurios siekia ES narystės. Baltijos Asamblėjos formalizuoti, struktūriniai ryšiai su šiomis valstybėmis sukurtų prasmingą pridėtinę vertę parlamentiniame lygyje ne tik keičiantis derybų su Europos Sąjunga patirtimi, bet ir palaikant ir vykdant transeuropinių projektų, susijusių su energetiniu saugumu ir energijos tiekimo diversifikavimu, parlamentinę kontrolę.  

Veikdamos bendrai per Baltijos Asamblėją, trys šalys susilauktų didesnio dėmesio, turėtų didesnį svorį bei svaresnę įtaką Turkijos, Ukrainos, Gruzijos ir Moldovos integracijos į ES siekiams.

Todėl drįstu pasiūlyti apsvarstyti kaip būtų galima sustiprinti Baltijos ir Juodosios jūros regiono šalių parlamentinį dialogą.

Noriu tikėti, kad 2030 metais jau kalbėsime apie ES plėtrą į Rytus, kaip niekam abejonių nebekeliantį procesą.

Juodosios jūros regiono šalys šimtmečius buvo, o ir tebėra Europos istorijos ir tapatybės dalis. Su kai kuriomis iš jų, dar nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų, Lietuvą jungia stiprūs istoriniai ir kultūriniai ryšiai. Todėl kelkime sau ambicingesnį uždavinį – pasiekti, kad žymiai anksčiau nei 2030 metais laisvos ir nedalomos Europos dalimi būtų ne tik Baltijos, bet ir Juodosios jūros regionas, kuris vadovautųsi bendromis demokratijos, įstatymo viršenybės ir asmens laisvės vertybėmis bei būtų saistomas bendrų interesų.

Tikiu, kad Baltijos Asamblėja gali aktyviai prisidėti siekiant šio kilnaus tikslo ir linkiu Jūsų konferencijai sėkmės.