UŽSIENIO REIKALŲ VICEMINISTRĖS ASTOS SKAISGIRYTĖS LIAUŠKIENĖS KALBA LIETUVOS-AUSTRIJOS DIPLOMATINIŲ SANTYKIŲ ATKŪRIMO 20-MEČIO PROGA. Vilnius, 2011 m. gegužės 22 d.
Gerbiamas Ambasadoriau,
Gerbiami Seimo ir Vyriausybės nariai,
Gerbiami diplomatinio korpuso nariai,
Ponios ir ponai,
Šiandien man yra didžiulė garbė tarti sveikinimo žodį bendrame Lietuvos ir Austrijos renginyje, minint šalims ypatingus istorinius įvykius – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo pripažinimo bei diplomatinių santykių atkūrimo 20-mečius.
Savo pasisakymą norėčiau pradėti žymaus austrų poeto Reiner Marija Rilkės žodžiais: „Niekada neprailgs kelias, jei draugas šalia“.
Iš tiesų, glaudūs ryšiai sieja mūsų valstybes nuo seno. Yra labai simboliška, kad Lietuvos didysis kunigaikštis bei Lenkijos karalius Kazimieras Jogailaitis ir Austrijos kunigaikštytė Elžbieta Habsburgaitė yra Lietuvos globėjo Šv.Kazimiero tėvai. Lietuvos diplomatai mokėsi diplomatijos meno Habsburgų dvare. Savo laiku mūsų valstybės buvo vienos įtakingiausių visoje Europoje.
Kaip žinia, Zalcburgas Landtagas kreipėsi į Austrijos Federalinę Vyriausybę, kad šioji pripažintų nepriklausomybę atkūrusią Lietuvą.
Praeitais metais Lietuvos ir Zalcburgo federacinė žemė pažymėjo partnerystės 40-metį. Didžiuojamės, kad viena iš Vilniaus gatvių pavadinta „Zalcburgo alėjos“ vardu. Lietuvos ir Zalcburgo partnerystė, tai ne tik glaudaus regioninio bendradarbiavimo pavyzdys, bet ir pagalbos Lietuvos grįžimui į Europą sėkmės istorija.
Norėčiau pabrėžti kultūrinio bendradarbiavimo išskirtinumą, kuris, padeda puoselėti visiems mums brangų Europos kultūros paveldą. Žavimės Austrijos kompozitoriais (Mocartu, Haidnu, Bethovenu, Šonbergu, Bergu, Vėbernu), rašytojais ir poetais (Robertu Musiliu, Georgu Trakliu, Rainer Maria Rilke), įnešusiais esminį indėlį į pasaulinės kultūros raidą ir tiesiogiai įtakojusiais Lietuvos menines kryptis.
Nepamirštami vieno iš ženkliausių kultūrinio bendradarbiavimo įvykių - 2009 m. Europos kultūros sostinių Vilniaus ir Linco renginiai. Ta proga išleista knyga „Europa Erlesen/Vilnius“. Leidinyje yra daug sąsajų su Austrija. Jame spausdinami Theodoro Herzlio, Austrijos kilmės rašytojo, publicisto ir žurnalisto prisiminimai iš viešnagės Vilniuje 1903 m.
Knygoje taip pat yra publikuojamas Vermachto seržanto Anton Schmidt priešmirtinis laiškas žmonai. Šis austras karo metais išgelbėjo šimtus Vilniaus geto žydų ir dėl savo veiklos buvo suimtas ir sušaudytas. Kaip nuoširdi pagarbos išraiška šį rugsėjį Antonui Schmidtui bus iškilmingai atidengta atminimo lenta Antakalnio kapinėse.
Norėčiau taip pat paminėti austrų piligrimų žygį Vilnius-Lincas. Šia iniciatyva austrai pratęsė dar nuo viduramžių žinomą Šv. Jokūbo piligrimų kelią, vedantį į Kompostelos Santjago katedrą Ispanijoje, kur, manoma, yra palaidotas apaštalas Jokūbas. Esu tikra, kad dviejų austrų piligrimų Ernst Janko ir Ernst Schwarzlmuller kelionė ir į Ispanijos katedrą nunešta žinia apie Lietuvos sostinę ir Lincą, pasiekė visų europiečių širdis.
Norėčiau iš visos širdies padėkoti Austrijos ambasadai, Nacionalinei filharmonijai ir visiems prisidėjusiems organizuojant šį renginį. Esu tikra, kad šis bendras Lietuvos ir Austrijos koncertas suteiks didelį estetinį malonumą. Linkiu visiems gražaus vakaro.