Naujienos

                               LIETUVOS PIRMININKAVIMAS ES - NACIONALINIŲ INTERESŲ UŽTIKRINIMO PRIEMONĖ


Mieli Seimo nariai, kolegos, diskusijos dalyviai,

Prieš septynerius metus įgyvendindami Lietuvos žmonių valią įstojome į Europos Sąjungą. Įsiliedami į šį klubą sutikome veikti pagal jame galiojančias taisykles. Vienas pagrindinių mūsų teisinių ir politinių įsipareigojimų yra pirmininkavimas pagrindinei ES sprendimų priėmimo institucijai – Europos Sąjungos Tarybai.

Rimtai vertindami šį įsipareigojimą Europos Sąjungai apie pirmininkavimą pradėjome kalbėti jau iškart po to, kai Lietuva tapo ES narė. 2006 m. pradėjome analizuoti kitų ES valstybių narių patirtį ir pamažu rengti mūsų pačių pirmininkavimo planus. Nepaisant visų iki šiol nuveiktų darbų ir praeitų etapų pasirengimo procese vienas esminis klausimas išlieka aktualus iki šiol - KOKS YRA LIETUVOS PIRMININKAVIMO TIKSLAS?

Anksčiau ES Tarybai pirmininkavusių valstybių patirtis rodo, kad pirmininkavimo pusmečiui gali būti keliami įvairūs tikslai. Pavyzdžiui, 2008 m. pirmininkavusi Prancūzija siekė sutvirtinti jai svarbios Pietų kaimynystės politikos pozicijas. Užsienio prekybą stiprinti norinti Lenkija per savo pirmininkavimą šių metų antroje pusėje itin daug dėmesio skirs Europos Sąjungos vidaus rinkos vystymui ir prekybos barjerų šalinimui.

Vienos šalys pirmininkavimu siekia save pristatyti Europos Sąjungai ir visam pasauliui, antros nori įgyvendinti konkrečią politinę ambiciją, o trečioms svarbiausia tiesiog tvarkingai ir nuosekliai atpirmininkauti neiššokant iš bendro konteksto.

Kokia alternatyva būtų tinkamiausia Lietuvai? Ko mes norime iš savo pirmojo pirmininkavimo?

Atsakymų toli ieškoti nereikia. Prie pagrindinio mūsų pirmininkavimo tikslo ėjome nuosekliai ir tai atsisppindi mūsų strateginiuose teisės aktuose. 2008 m. Vyriausybė savo veiklos programoje išskyrė tinkamą pasirengimą pirmininkavimui ES Tarybai vienu pagrindinių Lietuvos diplomatijos uždavinių. Po dviejų metų, gegužės 25 d., Seimas pažymėjo, kad būsimas Lietuvos pirmininkavimas 2013-aisiais metais yra ne tik didelė atsakomybė, bet ir išskirtinė galimybė Lietuvai sustiprinti įtaką Europos Sąjungoje.

Pirmininkavimo laikotarpiu būtent šią galimybę mūsų šaliai sustiprinti savo įtaką Europos Sąjungome laikome pagrindiniu pirmininkavimo tikslu. Jo įgyvendinimui sutelktos mūsų pasirengimo pirmininkauti pastangos.

Mieli kolegos,

Lietuva iki šiol yra laikoma Europos Sąjungos naujoke. O naujoko statusas neleidžia daryti rimtesnės įtakos sprendimų priėmimo procesui. Pirmininkavimas – pati geriausia galimybė nusiimti naujokės kepurę. Juk pirmininkavimo metu turėsime:

• Pirmininkauti visoms Tarybos formacijoms, išskyrus URT.
• Organizuoti nuolatinių atstovų komitetų darbą
• Pirmininkauti Tarybos parengiamosioms darbo grupėms, kurių yra 350.
• Atstovauti Tarybą santykiuose su kitomis institucijomis
• Atskirais atvejais pavaduoti vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikaluose

Po pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai geriau išmanysime ES sprendimų priėmimo mechanizmą bei jo svarbiausius dalyvius ir įtakos centrus, būsime labiau organizuoti, buvę pirmininkai galės efektyviau atstovauti Lietuvos interesus. Taigi sklandus ir gerai koordinuojamas mūsų pirmininkavimas leis mūsų šaliai padidinti įtaką Europos Sąjungoje.

Noriu atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad Lietuvos valstybinėms institucijoms dar nėra tekusi tokia atsakinga ir tokio plataus masto užduotis. Pirmininkausime pirmą kartą ir visko dar tik mokomės. Todėl iki sklandaus pirmininkavimo, kuris išties leistų padidinti Lietuvos įtaką, turime nueiti nemažą kelią. Iki pirmininkavimo pradžios 2013 m. liepos pirmąją privalome pavyzdingai atlikti šiuos 5 namų darbus: 

Visų pirma, turėsime parengti Lietuvos valstybės administravimo aparatą iki šiol neregėto masto uždaviniui. Turime sukurti efektyvią sklandžiai veikiančią pirmininkavimo koordinavimo struktūrą, kuri įgyvendintų jai skirtus pirmininkavimo uždavinius ir suvaldytų kylančias rizikas.

Antra, reikės daug investuoti į tinkamą pirmininkų ir kitų ekspertų parengimą investuojant į kalbų, retorikos, derybų meno ir kitus tikslinius mokymus. Kvalifikuoti ekspertai ne tik tinkamai atstovaus Lietuvą, bet ir vėliau savo žiniomis, patirtimi bei kompetencija sustiprins visą mūsų valstybės tarnybą.

Trečias pasirengimo prioritetas – gera logistikos valdymo struktūra, kuri apimtų sklandų renginių organizavimą tiek užsienyje, tiek Lietuvoje. Šiam prioritetui įgyvendinti turėsime suvienyti jėgas ne tik tarpinstituciniame lygmenyje, bet ir įtraukti įvairius privataus sektoriaus atstovus.

Geras pirmininkavimas gali likti nepastebėtas, jeigu apie jį nebus kalbama. Todėl ketvirtas namų darbas yra efektyvi vidinė ir išorinė komunikacija, sugebanti greitai ir operatyviai pateikti informaciją, reaguoti į užklausas ir nuosekliai kurti pozityvų Lietuvos, kaip efektyvios pirmininkės, įvaizdį.

Galiausiai viena svarbiausių sėkmingo pirmininkavimo sąlygų polisaboninėje Europoje yra platus kontaktų tinklas su ES institucijų ir didžiausių valstybių narių sprendimų priėmėjais. Artėjant pirmininkavimui mūsų politikai ir ekspertai turės aktyviai megzti ryšius su Europos Parlamento nariais, Europos Komisijos darbuotojais bei kitais kertiniais ES sprendimų priėmimo mechanizmo veikėjais.

Kolegos,

Narystę Europos Sąjungoje šiandien pažymime tik todėl, kad ryžtingai jos siekėme susitelkdami bendram tikslui. Kviečiu visus kartu aktyviai dirbti šiandien, kad po dviejų metų sklandžiai ir efektyviai pirmininkaudami ES Tarybai sustiprintume Lietuvos įtaką Europos Sąjungoje.