Naujienos

Gerbiamieji Seimo nariai, posėdžio svečiai.

Šiandieną minime dvi svarbias datas. Romos sutarties, atvėrusios kelią modernios Europos integracijai, ir trečiąsias mūsų šalies narystės sėkmingiausiame istorijoje gynybiniame Aljanse - NATO - metines.

Šiaurės Atlanto sutartis laidavo ir laiduoja Europos saugumą,  sukurdama pamatus sparčiam stiprios ir taikios  Europos vystymuisi.

Pastarųjų 50 metų ES laimėjimai įspūdingi - vieninga rinka, bendra valiuta, laisvas asmenų, prekių ir paslaugų judėjimas. ES pirmauja aplinkos apsaugos, naujų technologijų diegimo srityse, yra galingiausia jėga pasaulio prekyboje ir didžiausia paramos ir pagalbos teikėja. ES tapo viena iš kelių labiausiai klestinčių pasaulio dalių, traukos centru kaimyninėms šalims bei sektinu pavyzdžiu kitiems regionams.

1957 metais, kai buvo pasirašomos Romos sutartys, Lietuva negalėjo dalyvauti Europos vienijimosi projekte, tačiau Lietuvos žmonės visada puoselėjo tas pačias demokratines vertybes ir niekada nebuvo praradę vilties sugrįžti į Europos šeimą. Esame ištikimi kertinėms ES vertybėms tokioms kaip laisvė, demokratija, teisės viršenybė, tolerancija, solidarumas, kultūrinė įvairovė. Šiandien esame visateisiai Sąjungos nariai, turime galimybę dalyvauti priimant sprendimus, ginti savo požiūrį ir rūpintis bendraisiais Europos interesais. Be jokios abejonės, tai yra privilegija, kurią privalome tinkamai išnaudoti.

Šiandieninis pasaulis sparčiai keičiasi. Globalizacijos procesai, technologinė pažanga keičia visuomenių sanklodas, jų raidos prioritetus, pateikia naujų iššūkių, tokių kaip visuomenių senėjimas, migracija, saugus ir patikimas apsirūpinimas energetiniais ištekliais. Tarptautinių santykių sistemoje sparčiai kyla nauji galios centrai – Kinija ar Indija – kurie ilgalaikėje perspektyvoje ekonominiu ir technologiniu požiūriu gali pranokti Europos Sąjungą ir Jungtines Valstijas.

Manau, kad šiandienos iššūkius Lietuvai ir ES geriausiai galime atremti darniai veikdami Europos Sąjungoje, sutvarkę institucinę sąrangą ir suvieniję pastangas ilgalaikiams, prioritetiniams uždaviniams spręsti. Tik stipri ir vieninga Europa sugebės įveikti dabarties pasaulio iššūkius, užtikrins ekonominę ir socialinę gerovę, piliečių ir valstybių saugumą.

Būtent toks sutarimas buvo pasiektas praėjusią savaitę Berlyne vykusiame neformaliame Europos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime, iškilmingai minint Romos sutarčių pasirašymo 50 metų jubiliejų. Ta proga Berlyne patvirtinta deklaracija, kuri parodo Europos Sąjungos šalių vienybę dėl pamatinių vertybių ir pasiryžimą kartu spręsti aktualiausius ateities uždavinius.

Lietuva pirmoji ratifikavo Konstitucinę sutartį. Mūsų nuoseklus požiūris išlieka nepakitęs - ši sutartis yra geras kompromisas, todėl norime, kad jos esmė būtų išsaugota. Sveikintinas Berlyno deklaracijos įsipareigojimas iki 2009 metų rinkimų į Europos Parlamentą baigti politinę reformą. Turėtume remti pirmininkaujančios Vokietijos pastangas birželio mėnesį susitarti dėl veiksmų plano, pagal kurį iki 2007 m. pabaigos būtų parengtas atnaujintas Sutarties tekstas, o iki 2009 m. baigtos ratifikavimo procedūros.

Gerbiamasis Pirmininke,

Lietuvos dalyvavimą Europos Sąjungos veikloje turėtume sieti su ilgalaikiais Lietuvos ekonominės plėtros, konkurencingumo didinimo, piliečių ir valstybės saugumo interesais. Manau, kad pamatinis Lietuvos interesas yra dalyvauti priimant svarbiausius Europos Sąjungos sprendimus. Tik aktyviai ir nuosekliai veikdami tapsime matomi, o mūsų įtaką taps juntama.

Lietuvos integracija į ES nėra baigta. Prioritetiniu 2007 m. uždaviniu išlieka Lietuvos pasirengimas įsilieti į Šengeno erdvę. Esminiai politiniai sprendimai dėl Šengeno plėtros yra priimti – tai yra ir mūsų laimėjimas. Turime toliau kryptingai tęsti praktinius pasirengimo darbus ir baigti juos iki šių metų spalio mėnesio tam, kad sėkmingai būtų įgyventas sprendimas panaikinti ES vidaus sienų kontrolę 2008 m.

Kitas strateginis Lietuvos tikslas ES, kurį turime įgyvendinti – prisijungimas prie euro zonos. Manau, kad šioje srityje būtina išlaikyti deramą ambicijų lygį. Pasirengimas narystei euro zonoje gerai dera su Lietuvos ekonomikos tikslais, siekiu išlaikyti finansinę drausmę, valdyti infliaciją ir didinti ūkio konkurencingumą. Turime imtis konkrečių veiksmų, kad neseniai patvirtinta kainų stabilumo strategija būtų pradėta įgyvendinti. Viena iš svarbiausių priemonių rengiantis įsivesti eurą galėtų būti Fiskalinės drausmės įstatymo priėmimas.

2007 metais, praėjus 50 m. po Europos atominės energetikos bendrijos sutarties pasirašymo, esmingai pasistūmėjome  bendrosios energetikos politikos kūrimo kryptimi. Tai yra ypač svarbu kuriant integruotą ES energetikos vidaus rinką ir didinant energetinį saugumą. Būtina plėtoti dialogą su Lenkija ir Europos Komisija dėl Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių sujungimo ir Lietuvos-Lenkijos-Vokietijos elektros jungties spartesnio realizavimo. Reikia ir toliau siekti, kad santykiai su išoriniais tiekėjais, tokiais kaip Rusija, būtų prognozuojami, skaidrūs ir civilizuoti, įvertinant, kad didėjanti ES priklausomybė nuo vieno tiekėjo yra labai rizikinga. Norint tai įgyvendinti būtinas ES valstybių solidarumas ir vieninga pozicija.

Ilgalaikiam Lietuvos konkurencingumui svarbi Lietuvos integracija į Europos Sąjungos žinių, ekonomikos ir inovacijų erdvę. Sąlygos tokiai integracijai, visų pirma, turi būti kuriamos Lietuvoje. Turime toliau nuosekliai tęsti reformas, investuoti į žmogų visais požiūriais – žinių, sveikatos ir kitais. Manau, kad egzistuoja platus sutarimas, kad reikia daugiau dėmesio skirti švietimui ir mokslui, todėl atėjo laikas praktiškai įgyvendinti proveržį šioje srityje. ES Lisabonos strategija yra ir paskata ir priemonė šiems tikslams siekti.

Šiame kontekste bus svarbi 2008-2009 m. vyksianti ES daugiamečio biudžeto peržiūra. Manome, kad ateities ES biudžetas turėtų būti modernus ir orientuotis į didžiausią pridėtinę vertę sukuriančias sritis. Tai sudarytų sąlygas ES įgyti konkurencinį pranašumą bei stiprinti Sąjungos vaidmenį pasaulyje.

Tik būdami stiprūs viduje galime būti stiprūs Europos Sąjungoje ir Šiaurės Atlanto Aljanse. Plačiai žinoma, kad ne valstybės dydis lemia jos įtaką, bet jos vidinė darna, konsolidacija, kryptingas užsibrėžtų tikslų siekimas. Tai padeda pakelti valstybės patikimumą partnerių akyse ir telkti bendraminčių koalicijas, imtis kitų efektyvių diplomatinių veiksmų.

Akivaizdu, kad ilgalaikį saugumą ir gerovę Lietuvos piliečiams galime sukurti tik tokiu atveju, jei saugūs ir stabilūs bus Lietuvos ir Europos Sąjungos kaimynai. Todėl aktyviai prisidedame  prie ES kaimynystės  ir NATO partnerysčių politikos formavimo. Turime siekti laisvų prekybos santykių tarp ES ir Ukrainos, Moldovos, Pietų Kaukazo valstybių, laipsniškai atverti šioms valstybėms ES vidaus rinką, sudaryti susitarimus energetikos, transporto, migracijos ir kitose srityse. Toks santykių gilinimas, per praktinę, ekonominę integraciją, yra abipusiškai naudingas. Jis padeda reformų procesams kaimyninėse šalyse, suaktyvina ekonominius mainus, gerina investicines sąlygas ir tuo pačiu priartina tų šalių narystės ES bloke perspektyvą. Tokia politika, atsižvelgiant į mūsų geografinę padėtį, istorinius saitus su šiomis valstybėmis, ypač naudinga Lietuvai.

Socialinė-ekonominė plėtra Rytų kaimynystėje yra apribota vis tebesitęsiančių regioninių konfliktų. Manau, kad Europos Sąjunga galėtų aktyviau panaudoti turimus instrumentus prisidėdama prie šių konfliktų sprendimo. Jau šiuo metu galima įvardyti teigiamų pavyzdžių šiose srityje: sienos paramos misija Moldovoje, specialiojo ES atstovo institucija Moldovoje ir Gruzijoje.

Gerbiamasis Pirmininke,

ES istorija yra 50 metų įkvepiančios sėkmės istorija. Tikiu, kad ir ateityje mums užteks ryžto ir kantrybės kurti bendrą saugesnės, turtingesnės ir gražesnės Europos ateitį. Esame Europos Sąjungos nariai ir tik nuo mūsų priklauso, kokioje Europos Sąjungoje gyvensime švenčiant Romos sutarties 100 metų sukaktį. Kaip teigiama Berlyno deklaracijoje, – mes juk žinome: Europa yra mūsų bendra ateitis.

Dėkoju už dėmesį.