Užsienio reikalų ministerija dalyvaus diskusijų festivalyje BŪTENT
Užsienio reikalų ministerija dalyvaus diskusijų festivalyje BŪTENT
Rugpjūčio 29-30 dienomis Užsienio reikalų ministerija kviečia dalyvauti rengiamose diskusijose:
Penktadienis 08 29
14:00 Saugumas, istorija, melagienos – ar pažįstame informacinę erdvę?
Vieša paskaita apie OSINT pagrindus ir vizualinės informacijos tikrinimą, kurią ves NVO Pilietinio atsparumo iniciatyva ekspertai. Apie mūsų saugumą ir NATO karių misiją Lietuvoje pasakos Daugianacionalinės kovinės grupės kariai – jie taip pat paruošė jums dovanų. Šios veiklos bus įžanga į orientacines varžybas. Registracija bus paskelbta netrukus.
15:30 Nuo solidarumo ir strategijos iki praktinių veiksmų: Lietuvos vaidmuo Ukrainos atstatyme
Karo akivaizdoje Lietuva tapo viena iš aktyviausių Ukrainos rėmėjų – nuo politinio palaikymo ir humanitarinės pagalbos iki konkrečių atstatymo projektų. Lietuvos parama Ukrainai jau viršija 1,6 mlrd. eurų, patvirtinta nacionalinė strategija ir prioritetai. Rūpindamiesi skubiais poreikiais, būtina galvoti apie ilgojo laikotarpio iššūkį – kaip šią paramą paversti ilgalaikę ir abipusę naudą kuriantį Lietuvos - Ukrainos bendradarbiavimą?
Moderuoja: Darius Skusevičius, URM Ambasadorius ypatingiems pavedimams Ukrainos atstatymui ir atsigavimui
Dalyviai:
Sigitas Mitkus, Užsienio reikalų viceministras
Artūras Žarnovskis, Centrinės projektų valdymo agentūros Ukrainos programos vadovas
Laura Paukštė, Blue/Yellow direktorė
Gaja Šavelė, Nacionalinės NVO koalicijos direktorė
Vidmantas Janulevičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas
17:00 Lietuva Europai: kaip galime spręsti Europai tenkančius iššūkius Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu?
2013 m. pirmininkavimas buvo tarsi egzaminas Lietuvai, tuomet dar naujai Europos Sąjungos narei - tai buvo pirmas kartas, kai mūsų šaliai teko tokia užduotis. Dabar esame labiau patyrę ir suprantame, kad ne tik Europa teikia naudą mums – ir mes reikalingi Europai. Karo Ukrainoje, geopolitinių pokyčių ir ekonominio nestabilumo fone Europai tenka spręsti vis sudėtingesnes dilemas - koks galėtų būti mūsų indėlis formuojant jos ateitį?
Moderuoja: Živilė Kropaitė
Dalyviai:
Sigitas Mitkus, Užsienio reikalų viceministras
Justinas Mickus, STRATA vyriausiasis analitikas
Eglė Juozapavičienė, Bendruomenių sąjungos pirmininkė
Jekaterina Govina, Finansų rinkų ir investavimo ekspertė
Aurelija Makauskienė, Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė
18:30 Ką reiškia būti saugiam: Lietuva, JAV ir transatlantinė partnerystė šiandien ir rytoj
Kai audros šiaušia Atlanto bangas, tvirtą laisvės kursą išlaiko tik tie, kurie buriuoja kartu. Šioje diskusijoje nagrinėsime, kaip Lietuva ir sąjungininkai stiprina savo saugumą ir NATO Aljansą. Kalbėsime apie finansinius ir karinius įsipareigojimus, o svarbiausia - apie jais didinamus Europos pajėgumus, kurie užtikrina saugumą regione, atgrasymą ir gynybą. Galiausiai ieškosime paveikių strategijų, kaip išlaikyti ir stiprinti transatlantinę vienybę, užtikrinusią taiką ir saugumą Europos žemyne daugiau kaip 75 metus, kad ji išliktų nepajudinama ateities vėtrose.
Moderuoja: Vykintas Pugačiauskas
Dalyviai:
Audra Plepytė, Užsienio reikalų viceministrė
Prof. Margarita Šešelgytė, VU TSPMI direktorė
Mykolas Katkus, Verslo ir politinės komunikacijos ekspertas
Giedrimas Jeglinskas, NSGK pirmininkas
Šeštadienis 08 30
11:00 Nuo perspektyvos iki strategijos – kaip stereotipai gali (pa)keisti ryšį su Indijos ir Ramiojo vandenynų regionu?
Bemedituojantys jogai Indijoje, gracingai žingsniuojančios geišos Japonijoje, stepėse jodinėjantys nomadai Mongolijoje ir vis dar išliekantys karo košmarai Vietname – tai tik dalis mūsų visuomenėje egzistuojančių kultūrinių vaizdinių, stereotipų apie Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono šalis. Jų susiformavimą nulėmė daugybė veiksnių, kaip popkultūra, medija, išliekantis eurocentrinis žvilgsnis ir jo nulemtos išankstinės nuostatos apie šį regioną. Problema išlieka ta, kad iškreiptas šių šalių matymas apsunkina mūsų galimybes teisingai pažinti ir užmegzti reikšmingus ryšius kultūros, ekonomikos ir politikos srityse. Šios diskusijos metu ne tik dekonstruosime paveikiausius stereotipus apie šio regiono šalis ir atkreipsime dėmesį į jų daromą žalą mūsų visuomenei, tačiau atskleisime, kiek objektyvus ir kritiškas tolimų regionų pažinimas strategiškai gali būti naudingas ir yra reikšmingas Lietuvai ir jos užsienio politikai.
Moderuoja: dr. Arvydas Kumpis, VDU dėstytojas, japonologas
Dalyviai:
Julius Pranevičius, Užsienio reikalų viceministras
prof. Audrius Beinorius, VU dėstytojas, indologas
Vytis Silius, VU dėstytojas, sinologas, filosofas
Živilė Nečejauskaitė, NRD Cyber Security, marketingo ir komunikacijos skyrių direktorė
Mantvydas Jašinskas, Ekspla pardavimų vadovas
12:30 Verslas, kuris keičia pasaulį: ar Lietuvos įmonės pasiruošusios globaliai atsakomybei?
Vis garsiau kalbame apie tvarumą, socialinę atsakomybę ir pagalbą besivystančioms šalims, tačiau kiek realiai į tai įsitraukia verslas? Ar Lietuvos įmonės pasirengusios išeiti iš komforto zonos ir prisiimti aktyvesnį vaidmenį globaliuose procesuose, kai kalbame ne tik apie pelną, bet ir apie poveikį – socialinį, ekonominį, aplinkosauginį?
Norime atkreipti dėmesį, kad vystomasis bendradarbiavimas – tai ne tik pagalba, bet ir galimybė: siūlyti inovatyvius sprendimus, investuoti į augančias rinkas, kurti darbo vietas ir ilgalaikes partnerystes. Lietuvos verslas gali prisidėti prie realių pokyčių Ukrainoje, Afrikos šalyse ir kitur – tačiau ar esame tam pasiruošę? Diskusija – tai kvietimas ne tik kalbėti apie atsakomybę, bet ir ją prisiimti. Drąsiai, strategiškai ir kartu – atsakingai.
Moderuoja: Eugenija Kovaliova, Ukreate Hub vadovė, Osmos bendraįkūrėja
Dalyviai:
Sigitas Mitkus, Užsienio reikalų viceministras
Raminta Radavičienė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinė direktorė
Ieva Žilionienė, NRD Companies Vyriausioji konsultacijų vadovė
Andrius Bambalas, Nacionalinio koordinacinio centro pirmininkas
Tomas Sudnius, „Eleving Group“ generalinis direktorius Afrikai ir Azijai
14:00 Istorinis revizionizmas: iš Kremliaus, be meilės, Lietuvai.
Nebestebina, kad Kremlius nuolat manipuliuoja istorine atmintimi, siekiant įtvirtinti rusijai palankias istorijos interpretacijas. Pavertę kovą su fašizmu ir Antrojo pasaulinio karo pergalę rusiško identiteto ašimi, Kremliaus propagandistai seniai pametė tikrąsias sąvokų reikšmes ar nuoseklumą, kas neišvengiamai baigiasi gana paradoksaliais ar kurioziškais pareiškimais apie istoriją. Nepaisant to, istorijos iškraipymas ar klastojimas lieka rimtu pavojumi mūsų informacinėje erdvėje. Ką Lietuva turėtų daryti toliau?
Moderuoja: LRT.lt portalo vyr. redaktoriaus pavaduotoja Aleksandra Ketlerienė
Dalyviai:
dr. Gabija Grigaitė-Daugirdė, Užsienio reikalų viceministrė
doc. dr. Inga Zakšauskienė, Lietuvos vyriausioji archyvarė
plk. Linas Idzelis, Lietuvos šaulių sąjungos vadas
dr. Nerijus Maliukevičius, VU TSPMI dėstytojas
15:30 Maža dovana – didelė žinutė. Kuo nustebinsime pirmininkavimo svečius 2027 m.?
2027 m. Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai ir atsidurs tarptautinio dėmesio centre. Į mūsų šalį atvyks per 20 000 svečių: valstybių narių vadovų, ministrų, diplomatų, žurnalistų ir jų lydinčių asmenų. Ką jiems įteiksime atvykus, ir ką tai pasakys apie mus?
Kaklaraištis, meno kūrinys, patyriminė dovana, o gal - nieko? Dovana nėra tik formalumas. Tai - diplomatinė žinutė, kultūrinės tapatybės išraiška ir strateginis pasirinkimas. Kartu ieškosime atsakymo, kuo norime nustebinti pirmininkavimo svečius ir kaip Lietuva bus atpažįstama Europoje 2027-aisiais.
Moderuoja: Ieva Bieliūnaitė-Jankauskienė
Dalyviai:
Deimantė Bulbenkaitė, Mados žurnalistė
Jonas Liugaila, Dizaino strategas
Julija Reklaitė, Lietuvos kultūros instituto vadovė
Indrė Sapagovaitė-Briedelienė, Etiketo ekspertė
17:00 Kaip pritraukti ir įgalinti diasporos jaunimą kurti ateitį Lietuvoje?
Lietuva tampa vis patrauklesnė sugrįžtantiems – jau šeštus metus iš eilės į šalį grįžta daugiau Lietuvos piliečių nei išvyksta, o 2024 m. išvykusių skaičius buvo mažiausias nuo Nepriklausomybės atkūrimo. Tarp sugrįžtančiųjų – ir vis daugiau jaunų žmonių, kurie Lietuvoje atranda realias galimybes augti, kurti ir daryti pokyčius.
Lietuva jau šiandien yra galimybių šalis – tarptautiniai tyrimai rodo, kad čia gyvenantis jaunimas vienas laimingiausių pasaulyje. Jauni žmonės Lietuvoje vertina aukštą gyvenimo kokybę, kokybišką išsilavinimą, dinamišką darbo rinką, karjeros galimybes ir aktyvų socialinį gyvenimą.
Diskusijos metu ieškosime atsakymų į klausimus: kas paskatina jaunus žmones grįžti į Lietuvą? Kaip išlaikyti ir stiprinti šias tendencijas? Kaip galėtume plačiau skleisti žinią diasporos jaunimui apie galimybes Lietuvoje?
Dalyviai dalinsis savo įžvalgomis ir asmeninėmis sugrįžimo istorijomis, o pati diskusija kvies pažvelgti į Lietuvą kaip į dinamišką, atvirą ir galimybių kupiną šalį, kurioje verta ir gera kurti ateitį.
Moderuoja: Tadas Kubilius, Užsienio reikalų ministerijos Globalios Lietuvos departamento Grįžimo į Lietuvą skyriaus vedėjas
Dalyviai:
Agnė Pakšytė, sugrįžusi iš JK ir Kanados, „Kurk Lietuvai“ programos alumnė
Aistė Mickevičiūtė, sugrįžusi iš Meksikos ir Argentinos,„Bring Together Lithuania“ komunikacijos koordinatorė
Daina Juana Gariboldi, atvykusi iš Argentinos, studentė, Užsienio lietuvių studentų klubo narė
Paulina Buzaitė, sugrįžusi iš JAV, Krašto apsaugos ministerijos darbuotoja
Veslava Aganauskė, sugrįžusi iš Švedijos, „Luminor Group“ Lėšų valdymo produktų vadovė
18:30 Ukraina – Europos laisvės ir gynybos bastionas
Kodėl šiandien visos Europos saugumas laikosi ant Ukrainos pečių? Ir kodėl Lietuvos ir kitų Vakarų šalių parama Ukrainai – tai ne tik bendražmogiško solidarumo, bet ir mūsų pačių saugios ateities, o gal – ir išlikimo klausimas? Ką prarasime, jei pavargsime remti Ukrainą? Ir ar tikrai suprantame, kad tai yra Rusijos agresija ne prieš vienintelę Ukrainą, bet prieš mus visus, laisvojo pasaulio atstovus, kad tai taip pat yra ir „mūsų“ karas, kurio dalyviais esame, net jei nedėvime karinių uniformų?
Sugretindami istorinį ir nūdienos vektorius, kalbėsimės apie tai, kodėl Ukraina buvo ir šiuo metu yra svarbiausia kliūtis Rusijos imperializmui, kodėl jos pergalė prieš agresorę Rusiją yra būtina visai Europai – ne tik dėl teisingumo atstatymo, bet ir dėl mūsų pačių saugios ateities, kodėl „taika bet kokia kaina“ – pavojingas mitas, o kompromisai su agresoriumi – spąstai, į kuriuos privalome nepakliūti.
Tai – pokalbis apie vertybes, atsakomybę, ukrainiečių tautos ir mūsų vaidmenį šiame kare. Tai – taip pat pokalbis ir apie pasirinkimus, kuriuos turime daryti visi – ne tik politikai ar kariuomenė, bet ir kiekvienas iš mūsų, Lietuvos piliečių.
Europos saugumas be Ukrainos – nebeįsivaizduojamas. Ukraina seniai nebėra vien tik karinės paramos gavėja, ji – mūsų saugumo užtikrintoja. Ukraina – gynybos linija tarp demokratinės Europos, kurios neatsiejama dalimi yra ir ji pati, ir autoritarizmo, tarp laisvės, teisinės valstybės ir tarptautinės teisės principų ir brutalia jėga grįsto Kremliaus revanšizmo. Tad ar ne laikas pradėti kalbėti apie naujos kartos saugumo aljansus tarp mūsų ir Ukrainos?
Moderuoja: Vykintas Pugačiauskas, LRT užsienio naujienų redaktorius
Dalyviai:
Inga Stanytė-Toločkienė, Lietuvos ambasadorė Ukrainoje
Petras Vaitiekūnas, buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras ir Lietuvos ambasadorius Ukrainoje
Simonas Šatūnas, Europos Sąjungos gynybos komisaro A. Kubiliaus kabineto vadovas
Jonas Ohmanas, Organizacijos „Blue Yellow“ bendraįkūrėjas